Kaip informuojama, vien pernai iš 3526 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius daugiau nei pusę pateikė pačios Fintech įmonės. Taip pat beveik visos šalies Fintech įmonės sustiprino pinigų plovimo prevencijos padalinius, kai kurios skiria tam trečdalį visų savo išlaidų.

Daugiau nei 50 finansinių įstaigų vienijanti Fintech HUB LT asociacija stiprina ir savireguliacijos priemones bei bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis – Lietuvos banku, FNTT ir VMI.

Europos Tarybos MONEYVAL komiteto ekspertų vertinimu Lietuvos Fintech įmonės vis geriau supranta rizikas ir geba tinkamai parinkti ir taikyti priemones joms suvaldyti, finansinis sektorius tapo brandesnis ir atsakingesnis, atidžiau tikrina atliekamus pervedimus. Tačiau, pasak Fintech HUB LT asociacijos vadovo Tito Budrio, finansinis sektorius labai jautrus – todėl svarbus ne tik atskirų įmonių atsparumas, bet ir kolektyvinis imunitetas. Būtent todėl siekiama sustiprinti Fintech įmonių savireguliacijos priemones.

„Tikimės, kad griežtesnės savireguliacijos priemonės suveiks kaip skiepai. Įtartinų operacijų daugėja, sukčių taip pat nemažėja, todėl turime būti pasirengę kaip galima anksčiau užkirsti kelią neskaidrioms veikloms ir atskirti „juodas“ avis nuo baltų. Grandinės patvarumas priklauso nuo atskirų grandžių stiprumo, kolektyviniam imunitetui svarbiausia visų rinkos dalyvių vieninga nuostata, kad nesąžininga, neskaidri veikla nebus toleruojama“, – teigia Fintech HUB LT asociacijos valdybos pirmininkas Titas Budrys.

Kad nesąžininga veikla finansinių technologijų sektoriuje nebus toleruojama įtvirtinta atnaujintame Fintech HUB LT asociacijos Etikos kodekse, kuris yra privalomas visoms asocijuotoms fintech įmonėms. Kodeksas taip pat įpareigoja Asociacijos narius operatyviai dalintis informacija apie įtartinus sandorius ir veiklas.

Kaip teigiama pranešime, indikuoti silpnas vietas ir ankstyvoje stadijoje įvertinti kaip įmonės pasirengusios valdyti rizikas padės specialus, teisės ir finansų ekspertų parengtas ir taip pat asocijuotiems nariams privalomas klausimynas. Jis leis Asociacijai suprasti ir įsivertinti savo narių „sąmoningumo“ lygį bei pasitarnaus įmonių savianalizei.

Fintech HUB LT asociacija stiprina bendradarbiavimą ir su priežiūros institucijomis – Lietuvos banku ir FNTT, aktyviai dirbama ir su Kriminalinės policijos biuru, dalyvaujama visose teisėsaugos iniciatyvose, prevencinėse priemonėse, siekiama sukurti platformą, kurios pagalba asociacijos nariai galėtų operatyviau keistis informacija apie galimus sukčiavimo atvejus ne tik tarpusavyje, be ir su teisėsaugos institucijomis.

Ilgalaikes rizikas ir galimus mokestinius sukčiavimus padeda atskleisti ir kasmetinis, pagal EBPO reikalavimus vykdomas Fintech įmonių veiklos raportavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai bendras tarptautinis informacijos mainų ir atskaitomybės standartas CRS, kuriame šiuo metu dalyvauja 37 valstybės.

Fintech HUB LT asociacija ir jos nariai daug vilčių deda ir į naujai įsteigtą Pinigų plovimo prevencijos centrą ir aktyviai siekia prisijungti prie jo veiklos.

„Pinigų plovimo prevencija nėra vienos priežiūros institucijos arba vienos konkrečios įmonės problema. Tai yra kompleksiškas reiškinys, kurį perprasti ir kuriam užkirsti kelią galime tik suvieniję skirtingas žinias bei patirtį. Pasitikėjimas Lietuvos fintech sektoriumi – bendras Valstybės ir Fintech įmonių reikalas“ , – įsitikinęs Fintech HUB LT asociacijos vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją