Šių metų pradžioje „Vilniaus vandenų“ atliktas nuotekų tyrimas parodė, kad nuo 2018 m. dėl neatsakingo verslo ir gyventojų elgesio nuotekose randamų teršalų koncentracija išaugo penktadaliu. Gerokai padidėjo ir teršalų įvairovė – randami teršalai, kurie nuotekose prieš 5–10 metų nebuvo fiksuojami. Ypač išaugo sunkiųjų metalų tarša: gyvsidabrio ir jo junginių koncentracija per dvejus metus padidėjo 1,5 karto, aliuminio – daugiau nei dvigubai, nikelio ir jo junginių – beveik 55 proc., chromo – 43 proc. Sunkieji metalai į nuotekas patenka daugiausia dėl nekontroliuojamų gamybos procesų ar netinkamo pramonės įmonių nuotekų tvarkymo, pažymima „Vilniaus vandenų“ pranešime.
Tai paskatino bendrovę „Vilniaus vandenys“ sudaryti taršos žemėlapį, kad būtų aiškiau, iš kokių miesto zonų atiteka taršiausios nuotekos. Pasitelkus nuotekų surinkimo taškus ir miestą suskirsčius į 7 zonas, iš žemėlapio matyti, kad padidėjusi tarša nustatoma praktiškai visose jose. Blogiausia situacija, kaip teigiama bendrovės pranešime, miesto pietiniuose rajonuose, kur yra daug pramonės, transporto įmonių. Dažniausiai viršijamos sunkiųjų metalų, kaip aliuminis, cinkas, ribos. Čia fiksuojama ir išaugusi azoto ir fosforo junginių, ftalatų tarša.
„Dėl išaugusios taršos ir teršalų spektro „Vilniaus vandenų“ eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti vidutiniškai 80 proc. efektyvumu, kai kuriems teršalams valyti mūsų valyklos nėra pritaikytos, ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje jų valymo technologijos dar tik kuriamos, su jomis eksperimentuojama. Todėl atsakomybės jau dabar imtis turi visi taršos šaltiniai: tiek gyventojai, tiek verslas, vykdantis gamybą, ne tik laikantis įsipareigojimų, bet ir sąmoningo pasirinkimo elgtis teisingai“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Siekdami nustatyti, kurios įmonės teršia labiausiai, „Vilniaus vandenys“ nuolat vykdo klientų nuotekų patikrinimus. Remdamasi turimais duomenimis, bendrovė atliko taršiausių 500 juridinių klientų analizę ir sudarė taršiausių sektorių (pramonės šakų) reitingą. Iš jo matyti, kad daugiausia taršos įprastai nustatoma privačiame sektoriuje, ypač popieriaus, plastiko, maisto gamybos pramonėje, paslaugų, statybų ir nekilnojamo turo vystymo sektoriuose, mažmeninės prekybos sektoriuose.
„Vis dėlto taršiausių įmonių reitingas nereiškia, kad pavyzdžiui, visos maisto pramonės įmonės yra taršios. Yra įmonių, kurios atsakingai tvarko nuotekas ir taršos jose nefiksuojama ar fiksuojama minimali tarša. Taip pat šis mūsų sudarytas reitingas išsklaido ir kai kuriuos mitus, tarkime manoma, kad chemijos pramonei priskirtos įmonės teršia labiausiai, tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju jos savo nuotekas ir tvarko atsakingiausiai – atliekas utilizuoja, o ne išpila į nuotakyną, investuoja į vietinius valymo įrenginius, keičia gamybos procesus“, – sako M. Švaikauskas.
Pasak jo, taršos reitingas gali keistis. Kiekviena įmonė, net ir patekusi į taršiausių 500-uką, gali peržiūrėti gamybos procesus, atsakingiau pradėti tvarkyti nuotekas ir iš taršiausių sąrašo būti išbraukta.
Tarša, tiesa mažesnė, fiksuojama ir viešajame sektoriuje, dažniausiai – susisiekimo, kelių priežiūros įmonėse, švietimo ir ugdymo įstaigose. Dažniausiai dėl maisto gaminimo procese susidarančių teršalų, riebalų, įstaigose naudojamų ploviklių. O štai sveikatos priežiūros įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse, nors susidaro daug pavojingų atliekų, tačiau jose padidinta tarša fiksuojama rečiau.
Tikėtina, kad taip yra todėl, kad jose yra labai griežtai reguliuojamas atliekų ir nuotekų tvarkymas.
Į taršiausių privačių sektorių TOP10, įvertinus išleidžiamą įmonių nuotekų kiekį ir jų taršumą, patenka popieriaus, medienos, plastiko produkcijos gamyba, perdirbimas, maisto pramonė ir maitinimas (maisto apdorojimas, ruošimas, maitinimo įstaigos), paslaugos: valyklos, skalbyklos, kirpyklos, autoplovyklos, statybos, nekilnojamasis turtas (didieji prekybos centrai, biurai), mažmeninė prekyba, transportas, logistika, chemijos pramonė, naftos pramonė ir dešimtuką užbaigia turizmas, viešbučiai.
Jeigu yra nustatoma didesnė nei leistina tarša, įmonės turi susimokėti padidintos taršos mokestį, sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.
„Deja, vien tokiomis priemonėmis problemos neišspręsime, verslas turi pakeisti požiūrį, kad aš susimoku ir toliau teršiu, o kažkas išvalys. Verslas turėtų atsakingiau tvarkyti susidarančias nuotekas, keisti vidinius procesus, investuoti į vietinę valymo įrangą. Siekdami padėti tai padaryti, sudarėme rekomendacijų verslui gidą, kuriame detaliai paaiškiname, kaip užtikrinti, kad nuotekose nebūtų neleistinos taršos.
Taip pat kviečiame įmones, kurioms rūpi tvari aplinka, pasirašyti atsakingo kliento chartiją, kuria jos įsipareigoja įgyvendinti socialines iniciatyvas „žalių“ produktų kūrime, laikytis rekomendacijų ir ne tik siekti atitikti įstatymus, bet ir kuo labiau sumažinti nuotekų taršą“, – teigia M. Švaikauskas.
Pasak jo, norint, kad Lietuvos vandens telkiniams kiltų mažesnė grėsmė dėl nuotekų užterštumo, būtini ir teisiniai pakeitimai. Dėl to „Vilniaus vandenys“ siūlo Aplinkos ministerijai jau dabar griežtinti reikalavimus gamybos įmonėms: įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą.
