Pirmadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje nuspręsta uždaryti Europos Sąjungos oro erdvę Baltarusijos oro linijoms „Belavia“, o Bendrijos oro linijoms patarta vengti Baltarusijos oro erdvės.

Civilinės aviacijos asociacijos vadovas Artūras Stankevičius sakė, kad tai didelės įtakos turės Baltarusijos, bet ne ES įmonėms.

„Kiek jiems skaudės finansiškai sunku paskaičiuoti, bet skaudės. Pats faktas, kad valstybė lieka labai stipriai apribota su savo pasiekiamumu yra didelis ir stiprus poveikis.

Dabar matome, kad jie negalės pakilti iš Baltarusijos oro uostų į Europos Sąjungos šalis ir tų šalių oro erdves. Tačiau keliai iš Rytų pusės jiems lieka atviri“, – antradienį laidoje „Delfi tema“ kalbėjo jis.

A. Stankevičius sakė, kad Baltarusijos oro erdvės uždarymas vakarinėms ES šalims neturės jokios įtakos, o rytines paveiks nedaug.

„Lietuvos atveju, taip, dabar populiarios turistinės, atostoginės kryptys į pietus. Turėsime dalį Baltarusijos apskristi. Mes ir kiekviena oro linijų įmonė skaičiuoja atskirai. Tačiau pagrindinis momentas yra saugumas. Mes tą saugumą turime išlaikyti. Labai džiaugiamės tiek Lietuvos vadovų principine pozicija, tiek Europos vadovų patvirtinimu.

Preliminarūs skaičiavimai gali būti, bet kiekvieną maršrutą skaičiuojant, oro linijos kiekvieną kartą vertina oro sąlygas, vėjus, skrydžio patogumą. Visą laiką ieško efektyviausio, patogiausio, tiesiausio, mažiausiai kuro sunaudojančio skrydžio tos šalies link. Vertinant iš mūsų perspektyvų, vertinant, kad dauguma skrydžių vyksta iš Vilniaus į pietų pusę, Turkijos, Graikijos link, tai galima sakyti, kad skrydis gali pailgėti nuo 5 iki 15 minučių.

Tai padidintų kaštų sąnaudas kuro sunaudojime. Priklausomai nuo orlaivio tipo, tai galėtų būti keli šimtai eurų. Tai nėra tokie drastiški skaičiai, kurie nulemtų oro linijų sprendimus skristi ar ne“, – aiškino jis.

A. Stankevičius pastebėjo, kad kartais lėktuvui „į nosį“ pūstelėjęs vėjas sukelia didesnį nei 5 ar 15 minučių vėlavimą.

Artūras Stankevičius

Pavojingas žaidimas

EVT pirmadienį taip pat sutarė dėl to, kad reikia parengti naujas tikslines ekonomines sankcijas Baltarusijai. Kol kas neaišku, kaip jos atrodys, bet Ž. Mauricas sakė, kad net pagrūmojimas daro gana nemenką žalą Baltarusijos ekonomikai.

„Investuotojai, ypač Vakarų šalių, bet ir viso pasaulio, neteikia prioriteto tokioms šalims, kur yra didelė geopolitinė rizika, sankcijų grėsmė“, – pastebėjo jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad po sekmadienį įvykusio incidento, kai Minske nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas ir sulaikytas juo skridęs žurnalistas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė Sofija Sapiega, vykstantis „žaidimas“ Baltarusijai pavojingas dar ir dėl to, kad jos ekonomika Europos mastu yra labai nedidelė ir nereikšminga.

„Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Baltarusijos ekonomika taps mažesnė nei Lietuvos, nežiūrint to, kad ten gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis“, – sakė jis.

Prognozuojama, kad Baltarusijos BVP 2021 metais sieks 50 mlrd. eurų, o Lietuvos – 52 mlrd. eurų.

„Atitinkamai, jos svarba ES yra labai nedidelė. Dėl to šansai didėja, kad vienos ar kitos sankcijos bus pritaikytos“, – svarstė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, nedidelę reikšmę ekonominiai santykiai su Baltarusija turi ir Lietuvai.

„Kai mes skaičiuojame, tai to galbūt nesimato, nes įtraukiame reeksportą į eksportą, bet jis sukuria labai mažai pridėtinės vertės. Tai tiesiog yra prekių transportas per Lietuvos teritoriją į Baltarusiją. Žiūrint tik lietuviškos kilmės prekių eksportą, turime neigiamą balansą. Baltarusijai mes esame svarbesni nei mums yra Baltarusija.

Taip, yra tam tikrų sektorių, geležinkeliai, uostas, kurie yra priklausomi. Taip pat dalis pramonės sektorių, tekstilės, galbūt plastikai, medienos pramonė. Tačiau bendrai mes jiems reikalingesni negu jie reikalingi mums. Kuo toliau, tuo mažiau turime ką prarasti“, – sakė jis.

Ž. Mauricas ragino politikus nepamiršti Vakarų vertybinio pagrindo.

„Reikėtų nepamiršti to, kas leido Vakarų šalyse pasiekti, ypač po Antrojo pasaulinio karo, pamačius, į ką gali pavirsti tų vertybių nesilaikymas, kokias didžiules katastrofas, pasibaigusias vos ne Europos susinaikinimu savo rankomis.

Tikiuosi, tos pamokos yra išmoktos. Vertybinio pagrindo reikėtų nepamiršti. Deja, dažnai ES blaškosi. Yra daug skirtingų interesų, daug valstybių. Pavyzdžiui, prisiminus „Nord Stream“ istoriją, vieną vertus, vertybiniu požiūriu, projektas nėra patrauklus, bet ekonomiškai kai kurioms šalims patrauklus, tai vis tiek, gana didelės pastangos dedamos, kad jis būtų įgyvendinamas“, – sakė jis.