Mato rizikų dėl importo ir eksporto

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie Baltarusiją sakė, kad jeigu žiūrėtume į lietuviškos kilmės prekių eksportą, Baltarusija Lietuvai nėra svarbi partnerė ir būtų rikiuojama TOP 30-tuko gale, tačiau visai kitokia situacija yra su reeksportu.

Čia, kaip aiškino, baltarusiai jau papuola į TOP10-tuką, o tai reiškia, kad, šiuo atveju, ekonomika labiau veikia tokiu principu, kad iš Europos Sąjungos (ES) į Lietuvą yra atvežamos prekės, sandėliuojamos ir, prireikus, įvežamos į Baltarusijos teritoriją.

Tiesa, kaip aiškino, problemoms toliau nesisprendžiant, jų gali kilti ir kalbant apie susisiekimą.

„Lietuvos logistikos sektorius naudojasi Baltarusijos tranzitu pasiekti Rusiją, o tai reiškia, kad mūsų logistikos įmonėms gali tekti ieškoti alternatyvių variantų, kaip ten papulti: tai arba keliauti per Latviją, arba Ukrainą, o tai, bet kuriuo atveju, yra brangiau.

Tai reiškia, kad mūsų vežėjai turės branginti savo paslaugas arba prisiimti tą pabrangimą ant savo pečių“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Paprašytas įvardyti, kokias grėsmes, susijusias su Baltarusija, jis dar mato, teigė, kad rimta bėda gali tapti ir žaliavų iš šios šalies importas. Lietuva iš Baltarusijos importuoja tokias žaliavas, kaip medieną, jos gaminius, metalus.

„Čia matyčiau grėsmę, kuri yra susijusi su žaliavų kainų augimu ir jų trūkumu, nes mūsų Lietuvos įmonės iš Baltarusijos jų nemažai importuoja ir čia iš jų gamina prekes, o galutinį produktą eksportuoja į ES.

Tai čia yra dalykas, kad jei būtų apribotas prekių judėjimas, gali būti, kad kai kurioms kompanijoms laikinai trūks žaliavų ir jų jos turės ieškoti pas kitus tiekėjus ir, tikėtina, pirkti už brangiau. Taip pat matau trumpalaikę savaitės ar kelių riziką, kad įmonės nebegalės patenkinti eksporto paklausos, nes kurį laiką ieškos alternatyvių žaliavų tiekėjų“, – įspėjo A. Izgorodinas.

Visgi pats svarbiausias dalykas, kaip pabrėžė – tai naftos ir trąšų importas į Lietuvą iš Baltarusijos.

„Kalbant apie didesnį poveikį, kurį matysime, sakyčiau, tai – grėsmė Klaipėdos uostui, kurio krovos struktūroje baltarusiškos prekės sudaro apie 30 proc. ir problema tame, kad Baltarusija per Lietuvą eksportuoja labai nišinius gaminius.

Sakykime, jeigu Lietuva atsisakytų baltarusiškų prekių tranzito, tai problema Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms bus tokia, kad nebus lengva rasti alternatyvių įmonių, klientų, kurie nori per Lietuvą eksportuoti savo naftą ar trąšas“, – komentavo ekonomistas.

Įspėjo ruoštis

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir finansų ekspertas Marius Dubnikovas kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius šiuo metu sakė, kad šio konflikto pasekmes gali pajusti smulkiosios įmonės, kurios susijusios su šia kaimynine šalimi.

Marius Dubnikovas

„Šiandien dienai, jeigu yra prekiaujama su Baltarusija, tikrai reikia nuspręsti, ką toms įmonėms toliau daryti, nes, kitu atveju, gresia 100 proc. pajamų netekimas.

Akivaizdu, kad situacija yra įtempta ir įkaitinta tiek, kiek gali būti. Šioje vietoje toms įmonėms, kurios turi santykius su šia šalimi, reikėtų būti labai atsargioms.

Pirmoji rizika – sankcijos iš Baltarusijos. Antra – sankcijos nuo ES. Ir tokiu atveju gali būti uždrausta prekiauti su šia šalimi. Reikia plano B arba peržiūrėti visą savo verslo modelį“, – įspėjo jis.

Anot jo, nepaisant galimų problemų su šia šalimi dirbančioms įmonėms, Baltarusija Lietuvai nėra ekonomiškai reikšminga šalis.

„Taigi šioje vietoje tiesiog reikėtų plano B tiems žmonės ar įmonėms, kurie susiję su Baltarusija. Akivaizdu, kad kas dabar vyksta, viskas tik prasideda ir, ko gero, sankcijos didės, o prekybos sunkumai tik augs.

Ką galėtų padaryti Europa, tai peržiūrėti Baltarusijos eksportą ir, ypatingai, degalų eksportą, kuris iš rusiškos naftos keliauja į Vakarų Europą ir tiesiog jį nutraukti, nepirkti. Tokiu atveju šis režimas yra pasmerktas bankrutuoti, nes negaus pinigų, kurie sudarys didelę jų ekonomikos dalį. Bendrai manau, kad režimas labai daug prarado atlikdamas tokį veiksmą“, – apibendrino M. Dubnikovas.

VMG: situaciją stebime

„Delfi“ apie verslo planus teiravosi ir Vakarų medienos grupės atstovų (VMG), kurie Baltarusijoje valdo 2 gamyklas.

VMG komunikacijos grupės vadovė Gerda Šešplaukytė sakė, kad kol kas įmonė situaciją stebinti.

„Kartu su savo strateginiu finansiniu partneriu – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku įdėmiai stebime situaciją.

Šiuo metu abi mūsų gamyklos Mogiliovo ir Borisovo srityse veiklą vykdo įprastu režimu“, – sakė ji.

Kaip informavo, veiklą Baltarusijoje kompanija pradėjo 2009 metais, o per šį laiką kartu su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis ten yra investavę per 200 mln. Eur.

Jau anksčiau laikė verslu, turinčiu riziką

Baltarusiški kroviniai sudaro apie trečdalį viso krovinių vežimo geležinkeliu bendrovės „LTG Cargo“ krovinių srauto, informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Martynas Burba ir patikslino, kad didžiąją jų dalį sudaro trąšos.

„Iki šių metų vasario mėnesio „LTG Cargo“ vežė ir BNK krovinius – naftos produktus, o pernai šios bendrovės visas krovinių srautas sudarė apie 3,7 proc. viso 2020 m. bendrovės pervežto krovinių kiekio.

Šiuo metu iš Baltarusijos kroviniai yra gabenami įprastai, per keturis mėnesis pervežėme daugiau trąšų nei atitinkamu metu pernai. Taip pat nesame gavę jokių signalų iš klientų apie galimus pervežimo apimčių nuokrypius“, – apie situaciją, kuri yra šiandien, kalbėjo specialistas.

Pasak jo, bendrovė jau anksčiau baltarusiškų krovinių pervežimo veiklą laikė kaip turinčią aukštą verslo riziką.

„Dėl to „LTG Cargo“ bendrovė ir visa LTG grupė jau anksčiau sutelkė pastangas į verslo rizikų diversifikavimą, tarptautinę plėtrą ir naujų paslaugų vystymą.

„LTG Cargo“ pernai įsteigė dukterinės bendrovės Lenkijoje ir Ukrainoje, kur aktyviai plečia savo veiklą. Dar šiemet bendrovė pradės intermodalinius pervežimus, sujungdami Lietuvą su Vakarų Europa, taip pat pasirašyti preliminarūs susitarimai su potencialiais klientais Ukrainoje dėl lokomotyvų nuomos.

Taip pat pažymime, jog ekonominių sankcijų taikymas ar jų išplėtimas sprendžiamas ES ir nacionaliniu lygiu. Jeigu būtų nuspręsta dėl sankcijų, apimančių baltarusiškų krovinių pervežimą, bendrovė besąlygiškai jų laikysis“, – komentavo M. Burba.

Kol kas krovinių kiekis išlieka panašus, kaip pernai

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas „Delfi“ kalbėjo, kad kol kas, kaip pastaroji politinė situacija paveikė tam tikras uoste dirbančias bendroves, jis informacijos neturintis.

Algis Latakas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Vadovas teigė, kad 2020-aisiais Klaipėdos uoste baltarusiškų krovinių perkrauta 15,6 mln. tonų, kas sudarė apie 32 proc. visos krovos.

„Šiemet dalis naftos produktų buvo nukreipta ne per Klaipėdą.

Tačiau kitų baltarusiškų krovinių srautas augo. Tad kol kas bendras baltarusiškų krovinių kiekis išlieka panašus kaip pernai – apie 30 proc. visos krovos. Bendra šių metų sausio – balandžio mėn. Klaipėdos uosto krovinių apyvarta yra 14,98 mln. tonų krovinių, kas 2,2 proc. daugiau nei pernai“, – komentavo jis.

Eurokomisaras Sinkevičius: 0,9 proc. BVP nėra tai, dėl ko būtų verta obuoliauti su velniu

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad kai imame kalbėti apie dar tvirtesnę poziciją Baltarusijos atžvilgiu, „nuolat išlenda koks balsas sakantis, o gal nereikia pyktis – juk „ekonominiai santykiai“, nemaišykime to su politika“. Jis nurodo, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykių įšaldymas Lietuvai kainuotų maždaug 0,9 proc. BVP per trejus metus.

„Absoliuti dauguma Lietuvos eksporto į Baltarusiją yra reeksportas. Tie „ekonominiai santykiai“, apie kuriuos čia kartais postringaujama, yra tiesiog niekiniai. Nepamirškime, kalbame apie nusikalstamą režimą, kuris žudo ir engia savo piliečius bei rizikuoja mūsų piliečių saugumu.

Vertybių nereikia pardavinėti. O kainos net neišeina pavadinti Judo sidabriniais, greičiau – vargani Judo skatikai.

Dėl veiksmų Baltarusijos atžvilgiu reikia susitarti. Kažkada politinės partijos sutarė dėl NATO standartus bei šalies poreikius atitinkančio gynybos finansavimo ir tai visai neseniai juos pasiekėme. Šiandien turime sutarti, kad vieninga pozicija Baltarusijos klausimu, yra mūsų saugumo garantas.
Baltarusijos tema neturėtų būti suplakama su kitais, absoliučiai nesusijusiais klausimais, neturėtų būti priešinama su Lietuvos gyventojų gerove. Tai turi būti vienijančia, o ne skaldančia tema.

Bet kokie dabartinės Lietuvos valdžios veiksmų prilyginimai Baltarusijos režimui yra ne tik neetiški, bet ir menkinantys mūsų šalies demokratijos pasiekimus, vardan kurių Lietuvos žmonės paaukojo ypatingai daug“, – rašė jis.

„Delfi“ primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Daugiau apie tai skaitykite čia ir čia.