Tuo įsitikino Delfi, kuri susipažino su sutarties tarp Lietuvos įmonėsRegistrų centras“ ir Izraelio bendrovės „Wix.com, Ltd.“ turiniu.

Tuo tarpu už Europos Komisijos inicijuoto „Žaliojo paso“, skirto kelionėms tarp Bendrijos šalių, įdiegimą tas pats „Registrų centras“ Lietuvoje registruotai bendrovei „CGI Lithuania“ sumokės 182 tūkst. eurų.

Tai – vidutiniškai tiek, kiek rinkoje kainuoja du šimtai dvi melžiamos karvės.

Sutartį su UAB „CGI Lithuania“, kurios akcininku yra Suomijoje registruota bendrovė „Affecto Oyj“, pasirašė valstybės įmonė „Registrų centras“.

Ši sutartis pasirašyta šių metų kovo 29-ą dieną.

„Šiam momentui pagal jūsų minimos sutarties apimtis jau yra atlikta darbų už beveik 60 tūkst. eurų“, – apie europinio žaliojo paso kūrimo ir įdiegimo darbus sakė „Registrų centro“ atstovas Mindaugas Samkus.

Nemokama licencija galios dvejus metus

Gegužės 3-ą dieną komentuodama, kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams atsieis „Galimybių pasas“, konservatorių partijos deleguota premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad galimybių paso sukūrimas daug nekainuos.

„Tikrai ne karvę kainuos“, – sakė premjerė. Ir ji buvo teisi.

Kaip rašoma „Galimybių paso“ programinės įrangos licencijos sutartyje, Izraelio bendrovė „suteikia neišimtinę, neperduodamą, atšaukiamą licenciją, kuriai netaikoma autorinis honoraras“.

„Izraelio bendrovė „Wix“, turinti programavimo centrą Lietuvoje, pasiūlė Vyriausybei neatlygintinai sukurti Galimybių paso technologinį sprendimą. Bendrovė „Wix“ visame pasaulyje prisideda prie neatlygintinų projektų bendruomenėms. Registrų centras, bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir įmone „Wix“, Galimybių pasą sukūrė ir vykdo jo įgyvendinimą“, – Delfi teigė ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės patarėja Skaistė Barauskienė.

Sutartyje taip pat nurodoma, kad minėta licencija Lietuva gali naudotis tik nekomerciniais tikslais.

Iš Lietuvos pusės šią sutartį šių metų gegužės 19-ą dieną pasirašė „Registrų centro“ generalinis direktorius Saulius Urbanavičius, iš Izraelio bendrovės – „Wix.com“ vykdantysis direktorius Nir Zohar. Pastarojo parašas yra gegužės 20-os dienos.

Sutartyje numatoma, kad Izraelio bendrovė nekaups ir nesaugos jokių su licencijos vartojimu siejamų asmens duomenų, už šių asmens duomenų saugumą bus atsakinga išimtinai Lietuvos bendrovė.

Tekste taip pat numatyta sąlyga, kad užsienio įmonė atleidžiama nuo teisinės atsakomybės už žalą, kuri galėtų kilti dėl tokios licencijos naudojimo, o visai sutarčiai ir jos galiojimui taikoma Izraelio valstybės teisės viršenybė.

Tikisi, kad licencijos naudojimo pratęsti nereikės

Sutartis dėl nemokamo programinės įrangos licencijos naudojimo galios dvejus metus.

DELFI konsultavę teisininkai sako, čia įžvelgiantys tam tikrą grėsmę, nes „tokiam dokumentui tapus kasdienybe ir pripratus prie jo nemokamo naudojimo, pasibaigus sutarčiai Vyriausybė turės spręsti, kaip bus su tolesniu jos naudojimu“.

Baiminamasi, kad tuo atveju, jei Izraelio bendrovė pageidaus atlygio už tolesnį naudojimąsi, šie kaštai gali gulti ant eilinių vartotojų pečių.

Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tokių grėsmių neįžvelgia.

Pasak S. Barauskienės, ministrė visuomet pabrėžia, kad „Galimybių pasas“ įvedamas terminuotam naudojimui ir yra skirtas palengvinti ūkines veiklas būtent periodui, kol veikia griežti ūkinės veiklos ribojimai.

„Tikėtina, kad pradėjus galioti ES žaliajam sertifikatui, jis ilgainiui pakeis Galimybių pasą. Jeigu būtų nuspręsta kitaip, šią neatlygintino bendradarbiavimo sutartį Registrų centras gali pratęsti. Ministrė Aušrinė Armonaitė yra ne kartą viešai pasakiusi besitikinti, kad didėjant skiepijimo apimtims, Lietuva sėkmingai įveiks pandemiją, ir Galimybių paso reikės kuo trumpesnį laikotarpį. Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europoje, sukūrusi tokį sprendimą“, – teigė S. Barauskienė.

Armonaitė: galimybių pasas sumažins valstybės paramos verslams naštą

Ši priemonė, kaip tikimasi, taip pat palengvins valstybės paramos verslui naštą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 24-os dienos iš viso yra patvirtinusi 138,9 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.

Subsidijoms skirta 101,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,6 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,08 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,38 mln. eurų subsidijų.

Daugiausiai subsidijų (29 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms bendrovėms, kurioms paskirstyta 29,7 mln. eurų. Antroje vietoje (27 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 27,3 mln. eurų. Trečioje vietoje (8,3 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 8,5 mln. eurų.

Daugiausiai (25 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 7,4 mln. eurų, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta paskolų už 6,1 mln. eurų (20,6 proc.). Trečioje vietoje – statybos sektoriaus įmonės, kurioms suteikta 3,6 mln. (arba 12,2 proc.) paskolų.

Galios du pasai

Galimybių pasas (Imuniteto pasas) – nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje įsigaliojęs dokumentas, kuris suteikia galimybę imunitetą nuo COVID-19 turintiems žmonėms Lietuvoje naudotis platesniu paslaugų ratu bei leidžia verslams dirbti pilnesniu pajėgumu.

Europos Sąjungos skaitmeninis žaliasis pažymėjimas („Žaliasis pasas“) yra Bendrijos inicijuotas bendram visų šalių narių naudojimui skirtas dokumentas, skirtas saugiam keliavimui tarp valstybių užtikrinti. Jis bus naudojamas saugiam informacijos apsikeitimui tarp ES šalių, asmeniui keliaujant tiek į užsienį, tiek šalies viduje.

Tikimasi, kad šis dokumentas pradės veikti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje.

Apie tai, kokie yra abiejų pasų veikimo panašumai ir skirtumai galite skaityti čia.