Savitarnos kasas renkasi siekdami išvengti eilių
Kaip rašoma pranešime, tyrimas parodė, kad iš Baltijos šalių gyventojų lietuviai, apsipirkdami parduotuvėse, praleidžia daugiausiai laiko. Didžiausia dalis gyventojų (40 proc.) tam skiria 21-30 minučių. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje dauguma pirkėjų parduotuvėje praleidžia 11-20 minučių.
Negana to, du trečdaliai lietuvių, apsipirkdami parduotuvėse, dažnai arba visuomet naudojasi savitarnos kasomis. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojai yra kiek didesni savitarnos kasų entuziastai nei latviai (63 proc.), tačiau dar atsilieka nuo estų, kurių 74 proc. pirmenybę teikia būtent joms.
Susiruošę atsiskaityti už prekes, didžioji dalis lietuvių, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, savitarnos kasas dažniausiai renkasi dėl to, kad nemėgsta laukti eilėse. Iš viso 60 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų sako savitarnos kasose už prekes atsiskaitantys greičiau nei įprastose. Tokią pat poziciją išreiškė ir 54 proc. latvių bei 71 proc. estų. Visgi ketvirtadalis lietuvių teigė, kad atsiskaityti savitarnos kasoje jiems trunka tiek pat kiek ir įprastoje, o 15 proc. savarankiškas prekių skenavimas atima netgi daugiau laiko. Palyginimui, pastarąją poziciją išsakė 19 proc. latvių ir tik 8 proc. estų. Daugiausiai problemų naudojantis savitarnos kasomis gyventojams kyla kasos meniu surandant tikslias sveriamas prekes ar kepinius.
„Estijos vartotojai imlūs naujovėms, tad tai lėmė ir didesnį savitarnos kasų populiarumą bei geresnius naudojimo įgūdžius. Lietuvoje, kur savitarnos kasos pasirodė pirma, naudojimas nenustoja augti, o Latvijoje sparčiai populiarėja“, – sako bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.
Lietuviai atviri naujovėms
Bendrovės vadovas pastebi, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse vartotojai linkę išbandyti ir kitas prekybininkų diegiamas mažmeninės prekybos inovacijas – pavyzdžiui, savitarnos sprendimą „Scan&Go“ arba maistomatus. Tiesa, minėti sprendimai, anot R. Mažulio, pirmiausiai pritraukia naujovėms pačių imliausių vartotojų segmentą.
Pavyzdžiui, remiantis apklausos duomenimis, 52 proc. lietuvių kartas nuo karto būtų linkę naudotis maistomatais, kuriuose būtų galima atsiimti internetu užsakytus produktus – jei tik tokią galimybę turėtų arti savo gyvenamosios vietos. Maždaug dešimtadalis gyventojų maistomatais naudotųsi dažnai, o tik 4 proc. gyventojų tokį apipirkimo būdą jau yra išbandę. Labiausiai tokiu sprendimu iš Baltijos šalių gyventojų būtų linkę naudotis estai, kurių 71 proc. kartais arba dažnai naudotųsi šalia namų esančiu maistomatu.
„Estija vėlgi yra pavyzdys mums, kaip technologijos gali palengvinti apsipirkimo patirtį, jei tik yra išvystyta tinkama infrastruktūra. Šiuo atveju matome, kad lietuviai norėtų naudotis maistomatų paslaugomis, jei tik pastarieji būtų šalia namų, todėl svarbu šį poreikį patenkinti. Tikėtina, kad netolimoje ateityje minėta technologija plačiau išplis ir taps tam tikra alternatyva įprastiems apsipirkimams parduotuvėje ar prekių pristatymui tiesiai į namus“, – prognozuoja pašnekovas.
R. Mažulio teigimu, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, patys prekybininkai taip pat aktyviai domisi galimybėmis pasiūlyti apsipirkimo procesus optimizuoti leidžiančias inovacijas, o šis susidomėjimas dar labiau išaugo per pandemiją.
Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „StrongPoint“ iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Iš viso kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 800 vyresnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.
