Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surengė neeilinį posėdį su Lietuvos banko, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto atstovais, kuriame aptarti ekonominiai santykiai su Baltarusija.

„Remiantis preliminariais duomenimis ekonominių santykių įšaldymas didelio poveikio Lietuvos ekonomikai neturėtų. Ekonominiu požiūriu valstybinės institucijos yra tam gerai pasiruošusios, jei būtų priimti atitinkami politiniai sprendimai Europos Sąjungos ar Lietuvos lygiu“, – po posėdžio komentuoja M. Majauskas.

M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos prekių eksportas į kaimyninę šalį 2019 m. ir sudarė apie 1,1 mlrd. eurų, tačiau 86 proc. šio eksporto sudarė reeksportas.

„Viena vertus tai rodo Lietuvos kaip tranzitinės valstybės svarbą Baltarusijos prekybai su Vakarais. Tačiau Lietuvos ekonomikai reeksportuojamos prekės daug vertės nekuria. Dėl šios priežasties sumažėjęs Lietuvos eksportas į Baltarusiją neturėtų reikšmingo tiesioginio poveikio Lietuvos BVP“, – įsitikinęs M. Majauskas.

Jis vertina, kad ekonominis atšalimas labiausiai galėtų paveikti transporto paslaugų sektorių, kadangi jis sudaro didžiąją dalį dvišalės prekybos.

„Vieni didžiausių eksportuotojų transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“ bei „Klaipėdos uostas“, kurių paslaugomis Baltarusija naudojasi prekių gabenimui. Abi valstybinės institucijos, mano žiniomis, galimiems pokyčiams yra pasiruošusios“, – teigia M. Majauskas.

Pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas 2019 m. Baltarusija užėmė 7 vietą, kur buvo investuota 3,4 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų.

„Didžiausios investicijos yra susijusios su prekyba bei transporto priemonių remontu. Atstovybes Baltarusijoje turi ne viena didelė Lietuvos įmonė, kaip, pvz., „Kauno grūdai“, „Audimas“, „Vakarų medienos grupė“, tačiau bendra apyvarta sudaro tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos, apie 200 mln. eurų per metus“, – vardija M. Majauskas.

2020 m. pabaigoje Lietuvoje užsienio kapitalo įmonės buvo investavusios 19,3 mlrd. eurų, iš jų Baltarusiškos investicijos sudarė 1 proc. (198 mln. eurų), rodo Lietuvos banko duomenys.

„Kaimyninė šalis daugiausiai investavusi į apdirbamosios gamybos ir NT įsigijimo bei pardavimo veiklą ir 2019 m. buvo tik 18 vietoje pagal Lietuvoje sukauptas tiesiogines investicijas“, – vertina M. Majauskas.

Šiuo metu nėra priimtų konkrečių sprendimų ar aiškiai apibrėžtų siūlymų dėl papildomų ekonominių sankcijų taikymo Baltarusijai. „Delfi rytas“ laidoje Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis vertino, kad Baltarusijai turėtų būti pritaikytos rimtos ekonominės sankcijos.

Delfi primena, kad „Ryanair“ lėktuvas, turėjęs nusileisti Vilniuje sekmadienį 13 val., priartėjęs prie Lietuvos sienos netikėtai pasuko Minsko link ir ten nusileido. Bendrovė nurodė, kad laineris nusileido, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve.

Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino. Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją R. Pratasevičių. Spalį Baltarusija paskelbė „Nexta“„ekstremistiniu“ kanalu ir nurodė jį blokuoti. Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą.

Abu šie Lenkijoje gyvenantys tinklaraštininkai figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Jie taip pat kaltinami socialinės neapykantos teisėsaugos pareigūnams kurstymu. Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir „Nexta“ teigia, kad R. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti mirties bausmė.

A. Lukašenkos spaudos tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad jis davė nurodymą nukreipti skrydį ir įsakė keleivinį lėktuvą lydėti naikintuvui „Mig-29“.

Tokį žingsnį pasmerkė politiniai Vakarų lyderiai. Daugėja Europos, taip pat ir Airijos, politikų raginimų, kad lėktuvams būtų draudžiama skristi virš Baltarusijos, svarstomos galimybės dėl sankcijų.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.