Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį pasiūlė uždrausti Europos Sąjungos (ES) valstybių aviakompanijoms skristi virš Baltarusijos oro erdvės. Vyriausybei pritarus nuspręsta, kad draudimas įsigalioja 2021 m. gegužės 25 dieną.
Kainuos kelis šimtus eurų
A. Stankevičius pasakojo, kad bendrai skrydžių maršrutų planavimo principas yra toks pats, kaip ir kelionių planavimo ant žemės.
„Žiūrima, į kurį tašką reikia patekti, tik skrendant lėktuvu labai svarbu yra tinkamos oro sąlygos, nes kiekvieną dieną oras gali būti kitoks. Jei vėjas lėktuvui pučia į nosį, galbūt bus renkamasis kitas maršrutas. Taip pat yra svarbus atstumo klausimas“ , – sakė jis bei pridūrė, kad visgi pagrindiniu faktoriumi įvardytų kuro sąnaudas.
„Tai jeigu būtų didelis lankas aplenkiant vieną ar kitą šalį, tai labiausiai pasijustų per kuro kaštus“, – užsiminė jis.
Pirmadienį ryte apie priimta sprendimą išvengti Baltarusijos oro erdvės ir ją aplenkti paskelbė avialinijos „AirBaltic“ bei „Wizz Air“.
„Privačioms aviakompanijoms nebūtina laukti, kokį sprendimą priimti dėl maršruto.
Dabar yra svarstoma ir vertinamos aplinkybės, bet aplenkiant šią šalį ne toks didelis lankas ir išeina“, – prasitarė jis.
Asociacijos atstovas aiškino, kad tai avialinijoms papildomai kainuos keletą šimtų eurų.
„Jeigu lėktuvas kyla iš Palangos ar Kauno, Baltarusijos erdvės galima neliesti, bet kadangi daugiausia skrydžių yra iš Vilniaus, kylant iš jo į Turkiją, Graikiją, Ukraina, kažkiek minimaliai dėl efektyvumo tu ją gali naudoti.
Bet jei norėtum išvengti šios šalies, tas lankas bendroje kelionėje būtų tik 5-10 minučių didesnis ir tu tą erdvę galėtum visiškai aplenkti“, – aiškino A. Stankevičius.
Jis teigė Baltarusijos oro erdvės rinkliavos nežinantis, tačiau pasakojo, kad Europos šalių rinkliavas nustato eurokontrolė, o ne pačios šalys.
„Bet kaip yra ten, aš nežinau, tačiau šios šalies aplenkimas, mūsų atveju, jeigu vertintume Lietuvoje veikiančias aviakompanijas, tos 5 ar 10 min. lanko nesudarytų didelių kaštų kalbant apie visas sąnaudas“, – sakė jis.
„Viskas priklauso nuo orlaivio tipo, koks svoris, kiek keleivių, bet čia kalbame apie kelis šimtus eurų viso skrydžio brangimo ir didžiausias brangimas bus dėl kuro.
Jeigu orlaivis sunaudoja 5 tonas kuro skrydžiui iki Turkiją, tai dabar (aplenkiant Baltarusiją – red.), būtų 5,2 tonos. Tai ne tie skaičiai, kurie lemtų kainų kilimą“, – sakė jis ir apibendrino, kad neskraidyti per Baltarusiją Lietuvoje veikiančioms avialinijoms tragedijos nebūtų.
„Čia dabar svarbiausia saugumas ir kad nebūtų kitos šalies protu nesuvokiamų sprendimų atlikti tokį veiksmą, koks buvo atliktas vakar“, – kalbėjo A. Stankevičius.
Dėl kainų – klaustukas
Užsakomųjų skrydžių ir orlaivių nuomos bendrovės „GetJet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis taip pat komentavo, kad vakarykštis įvykis Baltarusijos oro erdvėje – beprecendentis.
„Nors šiuo metu jau žinoma, kad šio įvykio priežastys – politinės, tačiau ir šiuo, ir bet kokiu kitu atveju oro bendrovėms svarbu vengti skrydžio metu kylančių rizikų. Keleivių ir įgulos saugumas – mūsų aviakompanijos prioritetas, todėl savo veikloje remiamės tarptautiniais aviacijos saugumo standartais ir rekomendacijomis.
„GetJet Airlines“ turi virš Baltarusijos oro erdvės besidriekiančių maršrutų, tačiau dėl saugumo nusprendėme Baltarusijos oro erdvę aplenkti. Jau vakar vakare mūsų orlaivis, skridęs Herakliono į Vilnių, aplenkė šios šalies oro erdvę. Šiuo metu stebime situaciją bei laukiame oficialių valstybės institucijų sprendimų ir nurodymų“, – teigė vadovas bei pridūrė, kad Baltarusijos oro erdvės rinkliavos dydis atitinka kitų Europos šalių rinkliavų standartus.
Pasak D. Viltrakio, dabar orlaiviai, skrisdami tam tikromis kryptimis ir aplenkdami Baltarusijos oro erdvę, darys lankstą, dėl kurio pailgės skrydžio laikas.
„Ilgesnis skrydis reiškia ir avialinijų patiriamas didesnes skrydžio sąnaudas, kurių didžiausią dalį sudarys išlaidos kurui. Šiuo metu stebime situaciją ir nedrįstame spekuliuoti kalbomis apie kainų pokyčius ilgesniam laikotarpiui“, – komentavo jis.
Vėluoti neturėtų
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas teigė, kad vėlavimų dėl pasikeitusių maršrutų uždraudus įskristi į Baltarusijos oro erdvę, būti neturėtų.
„Didesnių iššūkių oro bendrovėms prisitaikyti neturėtų kilti.
Oro bendrovės iš naujo perplanuos trajektorijas, atliks reikiamas korekcijas, tada oro uostams atsiųs planuojamus grafikus, jei jie keisis nuo anksčiau planuotų, ir keleiviai didesnių nepatogumų dėl vėluojančių orlaivių neturėtų patirti“, – sakė jis.
Skrido įprastu maršrutu
Lietuvos transporto kompetencijų agentūros (TKA) vadovas Mantas Kerdokas tikino, kad vakar vykęs skrydis Atėnai- Vilnius visada vykdavo tuo pačiu maršrutu ir kaip ir vakar, kirsdavo Baltarusijos oro erdvę.
Anot jo, kol kas sprendimams priimti dar yra praėję per mažai laiko. Vakar, kaip teigė, buvo bendraujama su orlaivio „Ryanair“ įgula, aiškinamasi aplinkybes.
„Reikės dar kelių dienų, kad situacija būtų įvertinta. Galbūt sulauksime žinių ir iš tarptautinių institucijų“, – sakė jis.
Kaip primena BNS, sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas.
Minėtu „Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius bei S. Sapega. Lėktuvui nusileidus Minske, jie sulaikyti.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių.
Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį. Lietuvos vadovas ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
