„Nuotolinis darbas, iki pernai metų pradžios buvęs daugiau egzotika ir prieinamas tik IT sektoriaus ar kitų modernių kompanijų darbuotojams, dabar daugelio sektorių dirbantiesiems tapo kone rutina. Kas iš namų darbuojasi dieną, kas dvi, o kas ir visą darbo savaitę, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – net ir pokalbiai dėl priėmimo į darbą šiuo metu daugiausiai vyksta naudojantis nuotolinėmis priemonėmis.“
Nuotolinis darbas kainuoja
Kaip rašoma pranešime, nepaisant visų pliusų, kuriuos nuotoliniame darbe įžiūri taip dirbantys lietuviai, esama ir nemažai minusų. Darbuotojas, vykdantis darbovietės užduotis iš namų, neretai naudojasi savo baldais, biuro technika, taip pat moka už darbo metu sunaudotą elektrą, interneto ryšį.
Kaip rodo Lenkijos kompanijos „Ipsos“ 2020 m. rugpjūtį atlikta apklausa, šios šalies dirbantieji dažniausiai nurodė (mažėjimo tvarka) išaugusias išlaidas elektros energijai, būtinybę derinti darbą ir namus (pvz. vaikų priežiūrą), papildomas išlaidas biuro įrangai, didesnes išlaidas internetui ir padidėjusį lėšų poreikį nuotoliniam vaikų mokymuisi, pavyzdžiui, papildomam kompiuteriui įsigyti. Tikėtina, kad tokias pat išlaidas patiria ir Lietuvos dirbantieji.
Deja, kaip parodė Lietuvos dirbančiųjų apklausa, kurios metu apklausta 647 dirbančius iš namų, darbdaviai kol kas nelinkę kompensuoti tokių išlaidų.
Kompensuojančių mažuma
Tik 8,7 proc. paminėjo, kad sulaukia iš savo vadovybės vienokios ar kitokios kompensacijos. 3,1 proc. pradėjo gauti priedą prie atlyginimo, 1,6 proc. džiaugėsi, kad darbdavys apmoka internetą ar/ir elektrą, 2 proc. pasigyrė, kad darbdavys skyrė lėšų įsirengti biurą namuose. Dar 2 proc. informavo, kad darbdavys padengė darbuotojo patiriamas papildomas išlaidas kitais būdais.
Iš kitos pusės, net 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad negauna jokių kompensacijų, tačiau darbdavys suteikė kompiuterį, telefoną, kitus įrankius, kurių reikia darbui. Tiesa, kitos išlaidos, kurias paprastai patiria dirbantieji namie, liko neapmokėtos.
Dar mažiau pasisekė 25,8 proc. respondentų, kurie minėjo, kad negauna jokių papildomų lėšų iš darbdavio, nors darbo reikalais naudojasi asmenine organizacine technika ir/ar telefonu. 2,3 proc. visai neliūdi dėl nekompensuojamų išlaidų, nes mano, jog nuotolinio darbo privalumai yra didesni nei patiriamos išlaidos.
Darbdaviai pasirodė irgi nepėsti – 4,2 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad užsiminus apie kompensacijas, darbdavys tiesiog pasiūlė grįžti dirbti į biurą. Manytina, kad traukiantis karantino apribojimams, darbdavių noras kompensuoti namie patiriamas darbo išlaidas dar sumažės.
Vyresni kompensacijų sulaukia šiek tiek dažniau
Kiek netikėta, kad jaunesni dirbantieji kiek rečiau nei vyresni džiaugėsi, kad jų darbdavys vis dėlto atlygina išaugusius kaštus dirbant iš namų. Jaunesni nei 30 m. darbuotojai dažniau nurodė, kad kompensacijos negauna, bet namie naudojasi darbovietės suteikta technika.
Užtat besinaudojančių nuosavu kompiuteriu, telefonu ar kita darbui reikalinga technika ir negaunančių jokio priedo buvo daugiau tarp tų, kuriems daugiau nei trisdešimt. Kad darbdavys apmoka internetą ar elektrą, minėjo vėlgi vyresni asmenys. Jiems taipogi dažniau atrodė, kad nuotolinio darbo pranašumai viršija patiriamas išlaidas.
Kaimyninėje Lenkijoje, kaip rodo „Rzeczpospolita“ 2020 metais atliktas tyrimas, net 16 proc. šios šalies dirbančiųjų nurodė, kad gauna kompensacijas iš darbdavio už darbą iš namų. Nesulaukiančių jokių priedų už tokio pobūdžio darbą buvo 76 proc.
