Pirko daug nesvarstęs

Didžiulė teritorija, – štai tokios mintys pirmiausia šauna į galvą atvykus į verslininko valdas. Molėtų aerodromas yra įsikūręs Molėtų rajone, Radžiūnu kaime.

Mums atvykus lauke prasideda tikra liūtis, tad Algimantas iškart vedasi į administracijos pastatą, kuris yra sujungtas su vienu iš angarų, kuriame yra laikomi lėktuvai.

Tiesa, šioje vietoje nereikėtų įsivaizduoti didžiulių orlaivių. Kaip aprodo vėliau, čia daugiausia laikomi ultralengvieji lėktuvai, kurie savo dydžiu yra daug mažesni už įprastus akiai, kuriais turistai skraidinami į šiltuosius kraštus.

Algimantas, pasodinęs mus ant tikrų, kadaise lėktuvuose tarnavusių sėdynių, mums pasakoja, kad aviacija domėjosi nuo mažens, todėl, kai tik leidusios galimybės, pats įsigijęs ultralengvąjį lėktuvą ir skraidydavęs Kyviškių aerodrome.

Apie Molėtuose parduodamą aerodromą jis sako tada sužinojęs iš draugo ir teigia nebegalėjęs atsispirti idėjai turėti nuosavą kilimo – leidimosi taką.

„Čia viskas buvo užkrauta šiaudais ir mėšlu, išmalta traktorių.

Tada man buvo apie 30 metų ir aš nusipirkau tą aerodromą, o pirkimo situacija buvo anekdotinė.

Atėjau derėtis į kontorą, visi tokie rimti, ore tvyro įtampa. Sako man: „Siūlyk kainą“. O aš jiems: „Geriausiu atveju duosiu kokius 3 tūkst. litų.“ Jie: „Ne, ne.“

Mes tada galvojome, kad aerodromas kainuos 20-30 tūkst. litų, o jie man atsakė: „Mažiausiai 4 tūkst. litų“. Tai už 4 tūkst. ir nupirkau nuomos teisę“, – prisiminęs pasakoja Algimantas.

Algimantas Raupelis

Pasak jo, tuo metu čia buvęs tik takas ir sugriuvęs angaras, o jis vėliau žemės prasiplėtęs.

„Dabar yra kažkur apie 35 hektarus“, – skaičiuoja verslininkas.

„Bendrai galiu pasakyti, kad tą aeorodromą pirkau sau, paskraidyti.

Žinot, kai esi jaunas, nesvarstai, ar čia labai reikia, ar ne, tiesiog jeigu parduoda, reiškia turėsiu, o kam jis bus reikalingas, nelabai svarsčiau“, – sako jis, tačiau priduria, kad ilgainiui toks pirkinys tapo dideliu įsipareigojimu, kuriam nuolatos reikia didelių investicijų.

Klientai – vidutinių ir žemesnių pajamų žmonės

„Remonto darbai“, – štai taip jis sako atrodė jo dienos po to.

„Pradžiai statėme namelį, paskui lėktuvų angarą, kad būtų kur laikyti, o paskui visa infrastruktūra, juk tu jos nenumesi.

Žinoma, šitas hobis man pasiteisino, nes visada turiu ką veikti“, – juokiasi jis.

Vėliau verslininkas sako supratęs, kad jam vienam nuosavas aerodromas visai nereikalingas, todėl paslaugas nusprendė siūlyti ir kitiems aviacijos entuziastams.

Paklaustas, ar niekada nesigailėjo tokio pirkinio, jis pasakoja, kad iš pradžių buvusi akimirka, kai buvo sunku pritraukti klientų.

„Nebuvo norinčių čia laikyti lėktuvus, buvo kažkiek pamąstymų, kad kam man čia to reikia, bet kai atsirado daugiau žmonių, mintys praėjo.

Tėvai mane nuo vaikystės pripratinę, kad be darbo negaliu sėdėti, o čia darbo visada sočiai“, – šypsosi Algimantas.

Po kurio laiko atsirado ir skraidymo mokykla, bet jis pats sako jaunųjų lakūnų nemokinantis.

„Man trūksta kantrybės, – prisipažįsta. – Todėl čia turime instruktorių Vaidą Bartkevičių.“

„Bendrai lėktuvus čia laiko paprasti žmonės, – sako Algimantas. – Yra vienas kitas turtingesnis, bet jei reiktų apibendrinti, tai daugiau vidutinių ar net žemesnių pajamų atstovai.“

Jis priduria, kad dabar ultralengvajį lėktuvą nusipirkti kainuoja apie 50 tūkst. Eur, o jo išlaikymui dar reikėtų skirti maždaug apie 5 tūkst. Eur per metus.

„Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje daug yra naujų automobilių, kurie kainuoja po 50 tūkst. Kaip galima sakyti, kad tai – labai turtingi žmonės, jeigu tokių automobilių mūsų šalyje keli šimtai tūkstančių?“, – klausė jis ir aiškino, kad tie, kurie perka lėktuvus, dažniausiai nėra turčiai.

„Turčiai paprastai būna užsidarę. Realiai, tai vidurinė klasė ir žemesnių pajamų asmenys“, – sakė jis.

Šiandien vyro turimuose angaruose stovi apie 12-13 lėktuvų, o pačiame pastato gale, kaip pasakoja, įsikūrę ir lėktuvų mechanikai.

Dirba „į minusą“

Instruktorius Vaidas Bartkevičius apie asmenis, kurie čia atvyksta mokytis pilotuoti ultralengvąjį lėktuvą sako, kad pasitaiko ir tokių, kurie lėktuvą įsigyja užgaidai, tačiau, dažniausiai, išsilaiko licenciją ir vėliau šį hobį apleidžia.

„Tam reikia skirti daug laiko, o tokiems žmonėms greitai baigiasi noras ir jie lėktuvą parduoda“, – sako jis ir kalba, kad tokiam hobiui reikia turėti skrydžio geną.

Vaidas Bartkevičius

Dabar Vaidas skraidyti su altralengvaisiais lėktuvais moko apie 10 mokinių, kurie dar neturi licencijų, bet sako, kad nemažai yra ir buvusių mokinių, kurie ateina, tarkime, pasikelti kvalifikaciją.
Mokymų programa, kurią sudaro 30 skraidymo valandų, čia kainuoja apie 4,5 tūkst. Eur.

Vyrai juokiasi ir lygina, kad valdyti lėktuvą yra lengviau negu, tarkime, slides.

„Su lėktuvu gali parodyti, o slides žmogus valdo pats“, – sako Vaidas.

Bendrai Algimantas sako, kad Lietuvoje šiandien aviacijai trūksta geros infrastruktūros ir finansavimo.

„Dabar pernai atsidarė aerodromas Nidoje. Tai – labai geras sprendimas. Manau, kad Nida bus pilna vokiečių turistų“, – sako jis.

Kiek vėliau verslininkas mus nusiveda aprodyti ir savo kitame angare laikomus du nuosavus sraigtasparnius.

Vienas, kaip aiškina, neseniai baigtas remontuoti, todėl jis daugiausia skraidantis su kitu, baltu, ir juo skraidinantis ir savo klientus.

Tiesa, Algimantas neslepia, kad šis aerodromas išlaikomas iš jo kitų pajamų bei entuziazmo, mat kalbant apie piniginius reikalus, pelno iš šios veiklos jis neuždirbantis ir dirbantis „į minusą.“

Vyras prasitaria užsiimantis nekilnojamo turto nuoma.