„Sukaupta solidi nuosavų lėšų pagalvė sustiprina finansų sistemos stabilumą, kadangi įgyjame reikšmingą finansinį saugiklį. Jis užtikrina, kad tuo atveju, jei bankai patirtų finansinių sunkumų, visuomenei reikšmingos paslaugos, pavyzdžiui, lėšų išmokėjimas ar pervedimai, ir toliau būtų teikiamos, o sunkumų patiriantys bankai būtų pertvarkomi akcininkų ir kitų kreditorių lėšomis, bet ne mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) yra taikomi visoms Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsisteigusioms kredito įstaigoms. Griežčiausi reikalavimai keliami didžiausiems, sistemiškai svarbiems, bankams, t. y. tokiems, kurių bankrotas galėtų neigiamai paveikti finansų sistemą, o kartu ir visą šalies ekonomiką.
Lietuvoje, kaip nurodoma Lietuvos banko pranešime, sistemiškai svarbiais yra pripažinti SEB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas. „Luminor“ Lietuvoje veikia kaip filialas, todėl MREL įmokos kaupiamos per banką Estijoje. MREL reikalavimai užtikrina, kad sistemiškai svarbūs bankai krizės atveju patys turėtų pakankamai lėšų padengti savo nuotolius ir po pertvarkymo tęstų iki jo vykdytas svarbias funkcijas.
Bendra visoms trims Lietuvos sisteminės svarbos įstaigoms nustatytų naujų MREL suma, 2020 m. pabaigos duomenimis, yra 1 994 mln. eurų. Pagal europinį reguliavimą sistemiškai svarbūs Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiuos reikalavimus turi tenkinti nuo 2024 m. sausio 1 d.
Tačiau du iš trijų bankų reikalaujamą sumą sukaupė ir reikalavimus tenkina jau dabar, pažymi Lietuvos bankas. Trečiasis bankas dabartiniu vertinimu taip pat turėtų nesunkiai vykdyti nustatytą MREL reikalavimą nurodytu terminu. Pereinamuoju laikotarpiu skelbiama tik bendra visų trijų bankų suma, o jam pasibaigus sistemiškai svarbūs bankai privalės skelbti, kaip vykdo MREL, ir individualiai.
Šiemet privalomi MREL buvo nustatyti arba atitinkamai peržiūrėti ir trijų ne sisteminės svarbos Lietuvos kredito įstaigų – Medicinos banko, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Jungtinės centrinės kredito unijos. Visoms kitoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms, kaip pažymima Lietuvos banko pranešime, jis bus nustatytas parengus jų pertvarkymo planus.
Lietuvos bankas kartu su Briuselyje įsikūrusia centrine euro zonos pertvarkymo institucija – Bendra pertvarkymo valdyba – kasmet atnaujina kredito įstaigų pertvarkymo planus ir peržiūri MREL reikalavimus.
