Formuosis burbulai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė manantis, kad kitąmet Lietuva gali pajusti visus narystės euro zonoje minusus ir tai bus susiję su šalių narių ekonomikų skatinimu.
„Problema tame, kad euro zonos valstybės turi vieningą pinigų politiką, kurią nustato ECB.
Viskas buvo labai gražu tol, kol visos ekonomikos pernai krito, bet problema prasidės 2022-2024 m., kai ekonomikos atsigavimas euro zonoje bus labai skirtingas.
Tarkime, mūsų regionas atsigaus sparčiau, nes turi labiau atsparesnę ekonomikos struktūrą, o stambesnės šalys, tokios, kaip Italija, Ispanija, kurios generuoja didelę dalį euro zonos BVP, jos atsigaus lėčiau.
Tada ECB tikriausiai neskubės didinti palūkanų normų, nutraukinėti ekonomikos skatinimo tam, kad pakeltų į viršų euro zonos ekonomikos atsigavimą, bet mums ta pinigų politika jau netiks, nes mūsų regionui ji bus per laisva ir per daug skatinamoji ir mums pinigų spausdinimas jau bus nereikalingas“, – aiškino jis.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvos ekonomika jau šiandien juda reikiama linkme ir turi potencialą atsigauti ir be pinigų spausdinimo.
„ECB, tikėtina, tęs pinigų spausdinimo priemones, todėl Lietuvos ekonomika atsigaus pernelyg stipriai ir sparčiai, o kai kuriuose sektoriuose iš tikrųjų gali susiformuoti burbulai, o tuo pačiu metu ECB neturės didelės manevro laisvės koreguoti tą pinigų politiką, nes didesnių euro zonos valstybių BVP atsigaus lėčiau“, – aiškino jis.
Paklaustas apie Lietuvoje galimus susiformuoti burbulus, ekonomistas kaip pavyzdį paminėjo šiuo metu esančią NT rinkos situaciją.
„Tarkime, kalbant apie NT, mes jau dabar matome labai spartų NT rinkos atsigavimą, nors tai ne atsigavimas, o augimas. Ir jeigu tų pinigų spausdinimo politika euro zonoje tęsis, tai faktas, kad Lietuvoje labai didelė dalis pinigų nuguls į šią rinką, nes gyventojai pagrįstai manys, kad kainos augs ir tiesiog investuos į NT rinką, kad apsisaugotų nuo infliacijos augimo“, – teigė jis ir patikslino, kad burbulus bus galima matyti tiek kalbant apie atlyginimus, tiek apie konkurencingumą.
„Pavyzdžiui, sparčiai augs atlyginimai. Tai yra ir gerai, ir blogai.
Blogai – verslui, kuris eksportuoja. Nes dar pernai pramonėje Lietuva buvo viena iš lyderiaujančių visoje euro zonoje pagal nominalų darbo užmokesčio augimą eurais per valandą. Ir tai svarbu lyginant su kitomis Europos šalimis.
Tai reiškia, kad jau praeitais metais mūsų eksportuojantys sektoriai prarado dalį savo konkurencingumo dėl to, kad darbo kaštai pas mus augo sparčiau nei euro zonos vidurkis. Ir jeigu tai tęsis toliau, tai reiškia, kad įmonės investicijas turės sufokusuoti į automatizavimą, nes, priešingu atveju, nebus lengva gauti eksporto užsakymų, kuriuos šiuo metu gauna“, – dėstė A. Izgorodinas.
Apibendrindamas jis teigė, kad bendrai Lietuvai pernelyg skatinamoji pinigų politika yra naudinga iki tam tikro lygio.
„Sutinku, kad šiuo metu ekonomiką dar reikia skatinti, bet žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, Lietuvai ekonomikos skatinimo reikės mažiau nei Italijai ar Ispanijai, bet gausime tiek pat.
Pinigų politika euro zonoje yra vienoda“, – teigė jis.
Kaista jau dabar
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė nesutinkantis su A. Izgorodino nuomone, nes, kaip pabrėžė, kitų metų dėl kaistančios ekonomikos laukti tikrai neprireiks. Pasak jo, jau dabar galima matyti labai nemažai ekonomikos perkaitimo ženklų.
„Tai – jau realybė, ir ne tik dėl ECB.
Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei daugelis euro zonos valstybių, kur reikės pagalbos, nors čia tiksliau reikėtų sakyti, kad Lietuva jau pilnai atsigavo. Jos BVP viršija prieš krizę buvusį lygį, Lietuvoje užimtumas yra rekordinėse aukštumose, užimtų darbuotojų yra daugiau negu buvo prieš pat pandemiją.
Vidutinis darbo užmokestis pernai augo dešimtadaliu, o pirmąjį šių metų ketvirtį augimas beveik visiškai nesulėtėjo. Tai yra gerokai spartesnis atlyginimų augimas, viršijantis produktyvumo augimą ir jis yra susijęs su tuo, kad darbuotojai turi didelę derybinę galią.
Darbuotojų daugelyje sektoriuje jau dabar trūksta ir ilgesniu laikotarpiu vienetinis darbo sąnaudų augimas mažina eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir tai sukuria ekonomikos perkaitimo riziką ir riziką, kad gali būti prarastos kai kurios eksporto rinkos“, – vardijo jis ir apibendrino, kad perkaitimo ir ekonomikos šilimo ženklų mūsų šalyje yra beveik visur.
„Jau net nekalbu apie NT rinką, kur yra rekordinis sandorių skaičius ir kainų lygis. Kur bežiūrėtume, visuose segmentuose paklausa gerokai viršija pasiūlą <...>
Bet NT rinkos aš nevadinčiau burbulu, nes kainos praėjusiais metais didėjo maždaug dešimtadaliu, o tiek pat didėjo ir gyventojų pajamos. O burbulas yra tada, kai NT kainų kilimas pralenkia pajamų augimą. Tai dabar to nėra. Dabar yra didžiulė paklausa, kurią lemia ir turimos gyventojų santaupos, ir pajamų augimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, vienas didesnių burbulų gali būti susijęs su darbuotojų trūkumu ir įmonių konkurencingumu.
„Tarkime, dėl darbuotojų trūkumo pradeda didėti darbo sąnaudos ir tai sukuria mažėjančio įmonių konkurencingumo riziką. O tų darbuotojų, po to, kai į Lietuvą pradės lietis ES pinigai, dar labiau trūks. Didelė dalis lėšų keliaus į statybų sektorių, kur jau dabar yra didelis darbuotojų trūkumas, situacija dar labiau paaštrės.
Akivaizdu, kad ECB, negalėdamas didinti palūkanų, tikrai neprigesina ekonomikos ciklo ir tos kalbos apie ekonomikos nuosmukį, jos, iš tiesų, jau turėtų likti praeityje“, – sakė jis ir kaip perkaitimo ženklus vardijo ir didėjančią infliaciją, ir darbuotojų trūkumą.
Apibendrindamas, A. Mačiulis teigė, kad nereikia laukti kelių metų, kad matytume tam tikrų ekonomikos sektorių perkaitimą.
„Bus euforija, spartus ekonomikos augimas, spartus atlyginimų augimas, užimtumo augimas, bus džiaugsmo, bet viena iš pagrindinių rizikų po poros metų gali būti susijusi su eksporto įmonių konkurencingumu“, – pasikartojo jis.
Ministerija ekonomikos perkaitimo nemato
Finansų minsiterijos (FM) teigimu, įprastai ekonomikos perkaitimas suprantamas kaip reikšmingas paklausos atotrūkis nuo pasiūlos, sukeliantis infliacinį spaudimą, o jei ekonomikoje visuminė paklausa viršija produktyviuosius ekonomikos gamybos pajėgumus tiek, kad ima stiprėti spaudimas kainoms, darbo užmokesčiui ir kitiems kaštams, nedarbas nukrenta žemiau natūraliojo nedarbo lygio – galima laikyti, kad ekonomika patiria perkaitimą.
Ministerija aiškino, kad ekonomikos kaitimo ir vėsimo laipsnis matuojamas produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodikliu ir tikino, kad Europos Komisijos (EK) vertinimu laikoma, kad ekonomikoje yra „normalūs laikai“, jei šis rodiklis patenka į intervalą nuo –1,5 iki 1,5 proc., „geri laikai“, kai rodiklis yra ne mažiau 1,5 proc., o „blogi“, kai patenka į –3 iki –1,5 proc.
„FM ir naujausi (gegužės 12 d.) EK viešai paskelbti produkcijos atotrūkio vertinimai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje šis rodiklis yra neigiamas (atitinkamai –1,7 proc. ir –2,9 proc. 2021 metams).
Taigi, visuminė paklausa yra mažesnė už potencialią produkciją, o ekonomika, vertinant pagal bendrą EK metodologiją, patiria „blogus laikus“.
Atsižvelgiant į tai, 2021 metais taikoma anticiklinė skatinanti fiskalinė politika neveda prie ekonomikos perkaitimo, o padeda užtikrinti tvarų ūkio atsigavimą“, – aiškino ministerijos atstovai ir tikino, kad produkcijos atotrūkis neigiamas turėtų išlikti ir 2022-aisiais.
„Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, eksporto rinkoms atsigaunant po pandemijos ekonomikoje, tikėtina, ims vyrauti „normalūs laikai“, – teigiama FM atsakymuose.
Taip pat buvo aiškinama, kad ekonomikos temperatūrą įprastai puikiai atspindi ir infliacijos bei nedarbo rodikliai, kurie šiandien perkaitimo ženklų nerodo.
„Metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, 2021 metų balandį pakilo iki 2,4 procento. Esminis infliacijos paspartėjimo veikinys buvo išorinis – tai pakilusios importuotų energijos žaliavų kainos, lėmusios aukštesnes transporto priemonių degalų, šilumos energijos kainas.
Nedarbo lygis, skaičiuojamas Statistikos departamento pagal Tarptautinės darbo organizacijos koncepciją, 2021 metų pirmąjį ketvirtį nukrito iki 7,5 proc., veikiamas sumažėjusio bedarbių aktyvumo darbo rinkoje. Nepaisant šio nedarbo lygio sumažėjimo, darbo rinka po pandemijos sukelto sukrėtimo dar neatsigavo – užimtų gyventojų skaičius išliko sumažėjęs, o nedarbo lygis – pastebimai aukštesnis ir už prieš pandemiją buvusį lygį (6,4 proc. 2019 metų ketvirtą ketvirtį), ir už „natūralųjį“ nedarbo lygį“, – teigė ministerija.
FM teigimu, 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai ES finansavimas pažangai sieks 15,8 mlrd. eurų, kurie bus skirti Lietuvos, kaip aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos transformacijai bei dešimtmetį nevykdytų Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų kokybės gerinimui, nedarbo ir skurdo mažinimui.
