„Padidinus išlaidas tikrai niekas nenorės jų mažinti, norės toliau matyti didėjančius atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas, o biudžeto pajamos nebūtinai didės tokiu pačiu tempu. Tai greičiausiai didesnių mokesčių korta gali labai greitai gulti ant Vyriausybės ir Seimo stalo“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, tai, kad šiemet bus išleista 4 mlrd. eurų daugiau, nei surenkama į biudžetą, paskatins ekonomikos augimą ar net jos perkaitimą.
„Lietuvos ekonomika po pandemijos yra visiškai atsigavusi, viena pirmųjų ES šių metų pirmąjį ketvirtį viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, žiūrint ir į BVP rodiklį, ir užimtumo rodiklius. Šiuo metu darbuotojų yra daugiau, nei buvo prieš pandemijos pradžią, jau nekalbant apie tokius rodiklius, kaip itin spartus pramonės augimas, kuris tęsiasi daugiau nei metus, ir atlyginimų augimas, kuris visiškai nesustojo“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, opozicijos kritika apie „nepadoriai daug“ auginamą valstybės skolą, šiuo metu nėra pagrįsta.
„Mes neišsišokame iš ES vidurkių pagal tai, kiek turime skolos, dar turime erdvės ją auginti. Aišku, auginimas turėtų būti tvarus“, – sakė M. Dubnikovas.
Jo nuomone, numatytos papildomos išlaidos šiuo metų neišvengiamos: „260 mln. keliauja sveikatos apsaugai, dar labai svarbus skaičius yra 229 mln. eurų užimtumo priemonėms, prastovoms, subsidijoms… Supraskime, kad labai didelė dalis šių lėšų, kurios numatytos papildomai išleisti, yra tikrai svarbios ir nukreiptos kautynėms su COVID-19.“
Geros žinios ir vienišiems senjorams –„Sodros“ biudžete numatyta daugiau lėšų jiems skirtai naujai išmokai. N. Mačiulis teigia, kad šiuo metu ypač svarbu, jog didėtų šios visuomenės grupės perkamoji galia.
„Santykinis skurdas tarp tų žmonių yra didžiausias ir bet kurios priemonės, kurios padidina jų perkamąją galią, yra sveikintinos. Ypač šiame laikotarpyje, kai, tikėtina, matysime gerokai didesnę infliaciją. Darbuotojai ir darbdaviai derasi tarpusavyje ir atlyginimų augimas atspindi tos infliacijos lūkestį. Aišku, kad tai turi atsispindėti ir senjorų, gaunančių senatvės ir kitas pensijas, pajamose“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Kalbant apie pensijas, kaip prognozuoja M. Dubnikovas, pozityvios tendencijos matyti ir ilgalaikėje perspektyvoje: „Perspektyvos yra ganėtinai geros, nes esant tokiam vidutiniam atlyginimui, natūralu, didėja ir surenkamų mokesčių skaičius. Bene svarbiausias dalykas yra demografinė padėtis. Lietuva auga – tiek dėl žmonių, grįžtančių iš užsienio, tiek dėl žmonių, atvažiuojančių iš užsienio ir norinčių čia dirbti bei gyventi. Kuo demografinė padėtis bus geresnė, tuo geresnius matysime ir pensijų reikalus. Čia optimizmo matyčiau pakankamai daug.“
„Sodra“ antradienį paskelbė, kad šiemet sparčiau nei pernai auga ir atlyginimai, vidutinis darbo užmokestis siekia 1465 eurus. Pasak N. Mačiulio, įdomios tokio augimo priežastys – Lietuvoje registruojama rekordiškai daug laisvų darbo vietų.
„To priežastys yra darbuotojų trūkumas. Balandžio mėnesį darbdaviai Užimtumo tarnyboje užregistravo 40 tūkst. laisvų darbo vietų. Niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tiek laisvų darbo vietų. Ir čia dar net nesibaigus karantinui, kai viešbučiai, maitinimo sektorius ir kiti paslaugų sektoriai dirbo ne visu pajėgumu. Galima įsivaizduoti, kaip atrodys antras šių metų pusmetis – kaip trūks darbuotojų ir kaip didės daugelio darbuotojų derybinė galia“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
