Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys pernai įregistravo 773 naujas lengvąsias transporto priemones, kurių vertė viršijo 50 tūkst. eurų sumą.
Praėjusiais metais įmonės įsigijo daugiau kaip 200 BMW, 100 – „Mercedes“, 70 – „Porsche“, 15 – „Bentley“, 2 – „Ferrari“ ir dar 2 „Lamborghini“ markės automobilius, rodo Seimo biudžeto ir finansų komitetui pateikti „Regitros“ duomenys.
Pats brangiausias lengvasis automobilis – 565 tūkst. eurų kainavęs turistinis automobilis „Dethleffs“, antroje vietoje – 375 tūkst. eurų kainavęs „Ferrari“, trečioje – 345 tūkst. eurų kainavęs „Porsche“. Pigiausias „Bentley“ kainavo apie 160 tūkst. eurų, brangiausias – 305 tūkst. eurų.
Daugiau nei 100 tūkst. eurų kainavo 170 automobilių.
Nurodoma, kad vertinti automobiliai tose įmonėse, kurių veikla nėra susijusi su automobilių pardavimu ar nuoma, išperkamąja nuoma.
„Bendrai juridiniai asmenys per metus naujiems prabangiems automobiliams, kurių kiekvieno vertė viršijo 50 tūkst. Eur, išleido daugiau nei 67 mln. eurų“, – dalijasi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
Jei tokia suma būtų išmokėta dividendais fiziniams asmenims, nuo jų turėtų būti sumokėta 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių. Tuo metu įmonės, atvirkščiai, gali naudotis brangiais pirkiniais ir mažinti apmokestinamąjį pelną.
„Svarbu pabrėžti, jog prabanga savaime nėra joks blogis ar tuo labiau nusikaltimas. Tačiau teisingumo vardan svarbu užtikrinti, kad įsigyjant prabangius automobilius nebūtų piktnaudžiaujama valstybės teikiama parama ir būtų tinkamai sumokėti mokesčiai. Taip pat mokesčių moralės tikslais būtų tikslinga įvertinti poreikį koreguoti atitinkamus įstatymus“, – sako M. Majauskas.
Jis patikina, kad BFK ketina kreiptis į Finansų ministeriją, Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atidžiai įvertinti, ar prabangus turtas nėra naudojamas privatiems asmenų poreikiams.
„Pasitvirtinus įtarimams, jo nusidėvėjimo ir išlaikymo sąnaudos neturėtų mažinti apmokestinamojo pelno. Jeigu paaiškėtų, jog turtas priskirtinas darbuotojo pajamoms natūra, tai tokios turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos turėtų būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos“, – paaiškina M. Majauskas.
Taip pat ketinama prašyti atidžiai įvertinti, ar juridiniai asmenys prieš įsigydami minimus prabangius automobilius nebuvo įtraukti į nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašus ir, ar jiems nebuvo skirta VMI administruojama mokesčių mokėtojų parama.
„Esant tokiems atvejams, prašome atidžiai įvertinti, ar jie neturėtų būti išbraukti iš nukentėjusių sąrašo ir gauta parama sugrąžinta į valstybės biudžetą“, – siūlo M. Majauskas.
Taip pat institucijų prašoma atidžiai įvertini poreikį koreguoti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas taip, jog būtų apribotos galimybės į sąnaudas įtraukti prabangių automobilių įsigijimą ir jų eksploatavimo išlaidas.
Galiausiai, atidžiai įvertinus, atsižvelgus į ES šalių patirtį, Finansų ministerija ir VMI turėtų įvertinti poreikį Lietuvoje įvesti prabangių automobilių mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo jų vertės bei galios, ketina siūlyti komitetas.
M. Majauskas pabrėžė, kad BFK šiuo žingsniu siekia kelti mokesčių moralės klausimą: „Šiandien matome tokį faktą ir ta kelia nerimą“.
