Vasarį M. Navickienė teigė, kad praktiką, kai bedarbiai į Užimtumo tarnybą registruojasi vien dėl privalomojo sveikatos draudimo, reikia keisti.

Laidoje „Delfi tema“ ministrė patikino, kad Užimtumo tarnybos pertvarka dar šiemet jai yra asmeniškai svarbiausias darbas.

„Šiuo metu diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija, kaip galėtų būti, kokie galėtų būti pokyčiai ir kada jie galėtų būti įgyvendinti. Nes UŽT turi ir daugiau, sakyčiau, problemų. Esminis dalykas yra tas, kad mums reikėtų kalbėti apie šios tarnybos misiją apskritai – kad į tą tarnybą žmonės registruotųsi tada, kada jiems reikia antro šanso gyvenime, kada jie praranda darbą, ir kada jie nori susirasti antrą darbą“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo M. Navickienė.

Ji patikino, kad dabar į UŽT žmonės registruojasi „arba dėl dosnios išmokos“, pvz., 212 eurų darbo paieškos išmokos: „registravosi ir studentai, ir trečius metus vaikus auginančios mamos, žmonės kurie dirba šešėlyje ir neturi paskatų ieškoti darbo“.

Kita priežastis – UŽT registruojasi žmonės, kuriems reikia nemokamo privalomojo sveikatos draudimo, nes kitos galimybės jo gauti nėra.

„Turime kelti sau tikslą, kad kiekviena tarnyba darytų savo darbą ir turėtų savo misiją. Man atrodo, kad UŽT pagrindinė misija, pirmas dalykas – sudaryti žmogui sąlygas gauti antrą šansą ir grįžti į darbo rinką. Ir antras dalykas – kad tas poreikis, kuris šiandien yra darbo rinkoje iš darbdavių pusės, nes yra daug laisvų darbo vietų neužpildytų, būtų geriau suvedamas su pasiūla, tai yra su mūsų žmonėmis, kurie registruojasi ir nori susirasti tą darbą“, – savo viziją dėstė M. Navickienė.


Anot ministrės, norinti UŽT veiklą ir apskritai žmonių užimtumo problematiką peržiūrėti iš esmės.

„Kad tiems žmonėms, kurie gali dirbti, mes suteiktume visus reikalingus įrankius tą daryti, ir bendradarbiautume tiek su darbdaviais, tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl galimybių persikvalifikuoti, atitikti besikeičiančios darbo rinkos reikalavimus, nukreipti savo pastangas į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją. Mano tikslas būtų geresnis ir kokybiškesnis žmonių užimtumas, bent jau šiemet“, – kalbėjo M. Navickienė.

Atsiejant PSD nuo Užimtumo tarnybos, nedirbantieji ir toliau galėtų gauti draudimą nemokamai.

„Kalbant apie sveikatos draudimą, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad bedarbiai neturėtų būti draudžiami PSD. Man atrodo reikėtų eiti link tam tikro universalaus draudimo principo. Bet apie tai diskusijos šiuo metu su SAM vyksta, čia greitų sprendimų priimti turbūt nepavyks“, – paaiškino M. Navickienė.

Žada peržiūrėti valstybines pensijas

M. Navickienė patikina, kad šiuo metu peržiūrimos ir pensijų sistemos sudedamosios dalys, kurios yra trys: socialinio draudimo pensijos, šalpos pensijos, ir valstybinės pensijos. Daugiausia dėmesio tenka pastarajai.

Socialinio draudimo pensijų sistema yra sistematiškiausia, ji apima pagrindines tradicines rizikas ir garantuoja išmokas: senatvės, neįgalumo, našlystės, našlaitystės atveju, ji yra finansuojama „Sodros“ įmokomis ir mokama konkrečiai rizikai rizikai dengti. Šalpos pensijų sistema iš esmės dengia tas pačias rizikas ir apima tuos neįgalius arba senus žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra įgiję stažo. Našlaičių atveju stažo neturėjo, nes mirė tėvai. Minimalių pajamų garantijų sistema finansuojama jau iš valstybės biudžeto“, – apžvelgė M. Navickienė.

Anot jos, sudėtingiausia situacija yra su valstybinėmis pensijos.

„Čia iš tiesų yra didžiulė išmokų įvairovė, jos visos yra labai skirtingų dydžių, skirtingos skyrimo sąlygos ir nustatymo bazės, šios išmokos nepadengtos jokiomis įmokomis, jas sumoka visi Lietuvos gyventojai. Deja, neretai ir politikai atsineša įsipareigojimą tam tikrai grupei įteisinti specifinę garantiją, kuri vėliau randa daug palaikymo. Turbūt nuo 1995 m. ši sistema plėtėsi, vis labiau apaugo naujomis išmokomis, ir randasi iniciatyvų dar labiau plėsti tas esamas gavėjų grupes. Mes jau atlikome tam tikrą analizę ir galvojame apie pokyčius, kurie, aptarus su suinteresuotomis grupėmis, galėtų atsirasti 2022 m.“, – žada M. Navickienė.

Foto: Shutterstock

Ji patikina, kad valstybinių pensijų peržiūra būtų grindžiama skaidrumu ir vieningumu – turimos ar jau įgytos garantijos liktų, pokyčiai nebūtų daromi retrospektyviai.

„Esmė, kad reforma turėtų būti nukreipta į ateitį ir akivaizdu, kad šiai sistemai jau yra būtini pokyčiai. Bet kalbant apie visą sistemą, man atrodo, esminė problema šiandieną vis dar yra per daug mažos pensijos, ir šitą problemą reikia spręsti per spartesnį indeksavimą visų pensijų“, – sako ministrė.

Išankstines pensijas vadina neteisingomis

M. Navickienė laidoje tikino, kad vyresnių žmonių sunkumai įsidarbinant turi būti sprendžiami kitomis problemomis, o ne išankstinėmis pensijomis, kurios sumažina pajamas visam gyvenimui.

„Pertvarkos turi būti sisteminės. Išankstinių pensijų forma tikrai man neatrodo labai gera ar labai teisinga. Jos atsirado, kaip žinote, jau seniai, 2004 metais, ir tada jomis buvo siekiama spręsti tokią opią vyresnio amžiaus žmonių nedarbo problemą – užtikrinti žmonėms kad ir minimalias pajamas. O pasirinkusiesiems gauti išankstinę pensiją, sumažintos išmokos mokamos visą laiką, kol žmogus gyvena. Priimtas sprendimas kainuoja visą likusį laiką. Matematiškai tai gal ir teisinga, ar pagrįsta, bet vis dėlto, tas pasirinktas būdas spręsti nedarbo problemą per pensijų sistemą iš pat pradžių man atrodo nebuvo labai tinkamas“, – patikina M. Navickienė.

Pasak jos, nedarbo problemos turėtų būti sprendžiamos nedarbo draudimo priemonėmis.

„Esminė išankstinių pensijų sistemos pertvarka yra reikalinga. Bet būtina įsivertinti ir dabartinį kontekstą, kokiame mes esame draudimo prasme. Nes nedarbo socialiniam draudimui vis dar tenka labai didelis spaudimas – dėl su pandemija susijusios situacijos, ir 2021, ir 2022, ir net 2023 metais laukiama, kad ši draudimo rūšis vis dar bus deficitinė. Todėl, prieš pradedant pertvarką, mums reikia labai gerai įvertinti ar sistema bus tvariai finansuojama, ir kokios yra galimybės tą pokytį padaryti“, – paaiškina ministrė.

Pasak ministrės, šiuo metu reikia diskusijų, kaip vyresniems žmonėms sudaryti galimybes išlikti darbo rinkoje, jei jie to nori, ir kaip išlaikyti darbdavių suinteresuotumą tokius žmones išlaikyti.