Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, kurį būtina sustabdyti. Šiems veiksmams atlikti sukčiai prašo suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis.

„Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad banko darbuotojai niekada patys neskambina klientams, kad sužinotų gyventojų internetinės bankininkystės vartotojo informaciją ar „Smart-ID“ kodus.

Net jei telefono ekrane rodomas banko telefono numeris ar panašus į jį ir kreipiamasi asmeniniu vardu, gyventojai raginami neprarasti budrumo. Sukčiai nuolatos ieško naujų būdų, kaip sudaryti įspūdį, jog skambinama iš banko. Tam neretai naudojami ir konkretūs realių banko darbuotojų vardai ir pavardės, nurodomos tikslios jų pareigos.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pataria sulaukus sukčių skambučio nedelsiant baigti pokalbį ir jokiu būdu neatskleisti asmeninės informacijos (internetinės bankininkystės paskyros duomenų, mokėjimo kortelės duomenų, „Smart-ID“ kodų).

Jei ši informacija pašaliniams asmenims visgi buvo suteikta, gyventojai raginami nedelsti ir apie tai kuo skubiau informuoti savo banką.