Visame pasaulyje startuoliai itin gerai atlaikė pandemiją ir nenustojo augti. Lietuvoje investicijos taip pat nestojo: nors 2020 m. investuota net 50 proc. mažiau, bendras surinktų lėšų kiekis vis dar viršija 2017 m. rezultatus, o darbuotojų startuoliuose skaičius ir jų atlyginimai augo atitinkamai 24 ir 7 proc. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus Lietuvos startuoliai iš viso pritraukė per 33 mln. Eur investicijų, visų Lietuvos startuolių pajamos augo net 30 proc. Įdomu tai, kad technologijų pasaulyje sektorius atsigavo vos per kelis mėnesius nuo pandemijos pradžios ir visus šiuos metus sėkmingai auga.
Pirmajį šių metų ketvirtį Lietuvos startuoliai įsibėgėjo ir jau pritraukė apie 22 mln. Eur. Neseniai apie Lietuvos rekordą – 250 mln. Eur – investiciją pranešė ir vienintelis lietuviškas vienaragis „Vinted“, kurio vertė pasiekė 3,5 mlrd. Eur. Ekspertai prognozuoja, kad po ilgos pertraukos Lietuvoje turėtų užgimti dar vienas vienaragis, mat tikimasi, kad pandemija šiemet bus suvaldyta, o Europos rizikos kapitalo fondų biudžetai – kaip niekad dideli.
Šiuo metu daugiausiai investicijų Europoje sulaukia sveikatos sektorius, antrojoje vietoje – „fintech“, toliau rikiuojasi verslo programinė įranga, maistas, transporto sektorius, reklamos sektorius, energetika, robotika, telekomunikacijos ir su nekilnojamuoju turtu susijusios technologijos.
Panašu, kad pandemija viso pasaulio startuoliams buvo netgi naudinga – situacija privertė kurti naujas technologijas ir sprendimus, ypač sveikatos apsaugos ir robotikos srityse. Tai pastebi ir J. Mišeikis, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje, kur kartu su tarptautine technologijų milžine „Sony“ visame pasaulyje ieško startuolių, domisi jų kuriamais produktais ir analizuoja bendradarbiavimo galimybes. Netrukus apie tai jis kalbės „LOGIN 2021“ konferencijoje.
Robotikos ir dirbtinio intelekto ekspertas, dirbęs ne viename startuolyje, su „Delfi“ pasidalijo savo įžvalgomis apie per pandemiją itin paspartėjusią robotizaciją, naujus startuolius ir jiems kylančius iššūkius.
– Turite nemažai patirties Šveicarijoje: studijavote magistrą Šveicarijos federaliniame technologijos institute („ETH Zurich“), po kelerių metų pertraukos grįžote dirbti robotikos startuoliuose, o visai neseniai prisijungėte prie „Sony“ komandos Šveicarijos biure. Gal galite palyginti, kuo skiriasi Šveicarijos ir Lietuvos startuoliai?
– Lietuvoje nemažai startuolių orientuojasi į „fintech“ (liet. finansines technologijas), įvairias platformas ir pagrinde „software“ (liet. programinės įrangos) sprendimus. Tuo metu Šveicarijoje itin stipri farmacijos, biomokslų, sveikatos apsaugos technologijų, robotikos industrija, čia ir atsiranda daug startuolių. Žinoma, tai iš dalies lemia ir galimybė gauti didesnį finansavimą. Tačiau kaštai atitinkamai yra didesni, ypač patalpų nuoma, atlyginimai ir pan. Todėl dauguma startuolių stengiasi kuo greičiau augti, bendradarbiauti su didesnėmis įmonėmis bei pradėti taip vadinamus „pilot“ (liet. bandomuosius) projektus, kad užsitikrintų pajamas.
Taip pat Šveicarijos universitetai itin suinteresuoti savo tyrimus pritaikyti praktiškai ir įkurti taip vadinamus „spin–off“ (liet. atžalinės įmonės) startuolius. Pavyzdžiui, „ETH Zurich“ ir Ciuricho universitetas (angl. „University of Zurich“) turi bendrą akseleratorių, kuris aktyviai remia startuolius, suteikia patalpas geresnėmis sąlygomis, inicijuoja bendrus projektus ir skatina savo studentus atlikti praktikas ir daryti privalomus industrijos projektus būtent jų remiamose įmonėse. Taip pat neretai leidžia naudotis ir universitetui priklausančia įranga. Tai ypač aktualu startuoliams, kurių produkto kūrimui reikia didesnių laboratorijų, dažnai kainuojančių ir dešimtis milijonų.
– Kokių startuolių kūrėsi pasaulyje per pandemiją? Kokių naujų įdomių technologijų įmonių ir jų produktų atsirado būtent dėl COVID-19?
– Iš tikrųjų Šveicarijoje per pandemiją žymiai išaugo naujų startuolių skaičius. Manau, panaši situacija buvo visoje Europoje ir galbūt net pasaulyje. Tikrai daug startuolių atsirado virtualios komunikacijos bei darbų organizavimo sistemų kūrime. Staiga visi turėjo pereiti prie darbo nuotoliniu būdu, ir iškilo daug spragų metoduose, kuriuos naudojome iki šiol. Visgi tuo pačiu pamatėme, kad gerokai daugiau darbų galima pilnai atlikti nuotoliu ir tikrai nebūtina kasdien keliauti į biurą. Aš tikiu, kad šie produktai daugeliui padės dirbti nuotoliniu būdu vis efektyviau ir labiau vertinti gyvenimo kokybę. Kai kuriose įmonėse išliks kombinacija tarp darbo biure ir iš namų.
Kita sritis, kurioje atsirado daug startuolių, buvo sveikatos apsauga. Aš pats tuo metu dirbau robotikos startuolyje, ligoninėms kuriantį robotą asistentą, kuris pagelbsti kasdieniuose darbuose medikams bei seselėms. Per pandemiją žymiai padidėjo susidomėjimas, nes šis robotas padeda sumažinti nebūtiną kontaktą tarp pacientų ir medicinos darbuotojų, taip sumažindamas galimybę pernešti virusą. Taip pat pritaikėme ir naujus metodus dezinfekcijai ir automatiniam temperatūros matavimui bekontakčiu būdu.
– Su kokiomis idėjomis, naujomis technologijomis ateina startuoliai, kad pakeistų nusistovėjusį verslą?
– Sunku apibrėžti konkrečias idėjas. Bendrai dauguma startuolių bando supaprastinti ir automatizuoti procesus, prie kurių esame įpratę ir kuriuos laikome norma. Dažnai net nesusimąstome, kad tai yra visai neefektyvu. Pavyzdžiui, važiuojant taksi reikėdavo skambinti telefonu, sakyti adresą, dispečerinė ieškojo laisvų vairuotojų, ir dar reikėdavo turėti grynųjų, norint atsiskaityti. Dabar keli paspaudimai programėlėje atlieka viską tą patį kelių mygtukų paspaudimu su skaidriu atsiskaitymu. Daugelis mūsų gali pagalvoti, ar tie procesai, ir ypač rutinos, prie kurių esame pratę, tikrai yra būtinos ir negalėtų būti atliktos efektyviau. Tai natūraliai sutaupo ir pinigų, todėl daug šansų, kad verslas norės šiuos metodus įdiegti.
– Su „Sony“ ieškote startuolių visame pasaulyje ir skatinate jų bendradarbiavimą. Ar dirbate ir su lietuvių startuoliais? Jei dar ne, kodėl?
– Kadangi „Sony“ organizacija yra labai didelė ir išsibarsčiusi po visą pasaulį, sunku pasakyti, ar jau egzistuoja bendradarbiavimas su lietuvių startuoliais. Mūsų „Technology Partnerships Europe“ komandos tikslas yra ieškoti startuolių, universitetų bei tyrimų institutų, kurie kuria naujas technologijas. Suradę gilinamės į technologiją ir supratę, kuo ši technologija išsiskiria, ją pristatome įvariems partneriams „Sony“ viduje ir skatiname pradėti bendradarbiavimą. Tai padeda startuoliams ir tyrėjams įgyvendinti savo idėjas, bendradarbiaujant su „Sony“.
Kai prisijungiau prie šios komandos šių metų pradžioje, bendradarbiai labai džiaugėsi turėdami naują narį, kilusį iš Baltijos šalių ir turintį patirties Skandinavijoje. Vis dažniau Baltijos šalys, kaip ir Lietuva, minimos kaip daug potencialo turintis regionas startuoliams, ir tai tikrai atkreipia pasaulinio lygio įmonių dėmesį. Jau kalbėjome su keliais Lietuvos startuoliais ir tikimės, kad, laikui bėgant, atsiras ir naujų bendradarbiavimų. Bet reikia suprasti, kad „Sony“ gana griežtai renkasi partnerius, tad šis procesas tikrai gali užtrukti.
– Kiek startuolių Lietuvoje turi potencialo tapti sėkmingomis milijardo vertės technologijų įmonėmis, t. y. vienaragiais?
– Visai neseniai stebėjau vieną renginį, kur buvo aptarinėjama Baltijos šalių startuolių ekosistema. Nepaisant pandemijos, investicijos į startuolius šiuo laikotarpiu augo visose Baltijos šalyse, kas rodo vis augantį potencialą. Estija vis dar išlieka lyderiai, kas matosi ir taip vadinamų vienaragių skaičiuje – jų jau septyni kilę iš Estijos.
Tačiau, manau, vertinimas vienaragių skaičiumi nėra visiškai teisingas, nes tikrai ne visi startuoliai turi potencialo pasiekti milijardo vertę, ir tai nebūtinai turi būti jų tikslas. Neretai startuolius nuperka didesnės įmonės ir toliau vysto bei pritaiko jų technologinius sprendimus su labai stipriu užnugariu. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas didelis augimas „fintech“ sektoriuje bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos srityse. Ne kartą buvo aptarta, jog galime tikėtis kito startuolių „bumo“ būtent šiose srityse, ir pilnai tikiu, jog turime potencialo matyti ir sparčiai augančių Lietuvos startuolių.
– Kas yra didžiausi trukdžiai sparčiam lietuviškų startuolių augimui?
– Kalbant apie trukdžius, turbūt sudėtingiausia yra rasti teisingą kryptį bei skatinti artimą bendradarbiavimą tarp startuolių ir universitetų. Neretai vietoje bendradarbiavimo išeina konkurencija ir dubliuojamas darbas. Taip pat teko girdėti, kad ganėtinai sudėtinga rasti stiprių specialistų, jau kai startuolis pradeda greitai augti. Čia gana didelė konkurencija dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos srityse. Tačiau tuo pačiu augant atlyginimams, nemažai specialistų įgavę patirties užsienyje irgi nusprendžia grįžti į Lietuvą. Manau, ši padėtis gėrės.
– Praėjusių metų kylančiu lietuvišku technologijų startuoliu tapo prekės ženklas „Pixevia“. Jį valdanti bendrovė užpernai Vilniuje atidarė pirmąją Europoje dirbtinio intelekto valdomą parduotuvę, kuriai nereikia nei kasininkų, nei kasų. Jūs kurį laikote dirbote su šiuo projektu. Kada tokios parduotuvės taps masiniu reiškiniu? Kodėl tai verslui naudingiau, nei samdyti darbuotojus?
– „Pixevia Store“ buvo pirmoji pilnai autonominė parduotuvė Europoje, aplenkė net „Amazon Go“, kurie dominuoja šioje srityje JAV. Pirmiausia turbūt reikėtų suprasti, kad tai dar vienas žingsnis parduotuvės veiklos optimizavime, panašiai kaip ir savitarnos kasos, prekių automatai (angl. vending machines), elektroninė maisto prekyba ir maisto paštomatai. Todėl verslui nauda bus nebūtinai sumažinant kaštus darbuotojų išlaikymui, bet ir galimybė dirbti kiaurą parą.
Neabejoju, kad autonominės parduotuvės pirmiausia išpopuliarės mažesnio formato prekybos vietose, tokiose kaip degalinės. Jau dabar galima pačiam užsipilti degalų ir atsiskaityti savitarna, tačiau nusipirkti prekių, maisto ir kavos dar nėra taip paprasta.
– Lietuvoje automatizacija ir robotizacija daugiausiai vyksta pramonėje. O kada Lietuvos transporto įmonėse matysime autonominius automobilius, o tarp ligoninės personalo – robotus? Kodėl tokių robotų ar sistemų dar nematome Lietuvoje arba jų labai mažai, ar viskas atsiremia į biudžetus?
– Kol kas robotai vis dar ganėtinai brangūs, todėl normalu, kad ne visos institucijos šias technologijas greitai pritaiko. Iš tiesų agrokultūra labai aktyviai dalyvauja automatizacijos ir robotizacijos procesuose, nes tai sprendžia ne tik žemesnių kaštų klausimą, bet ir pradeda maksimaliai išnaudoti ribotus resursus, pavyzdžiui, derlingą žemę.
Kalbant apie logistikos įmones, manau, daugelis jų yra pasiruošusios įsigyti autonominius automobilius, kai tik tai bus įmanoma. Paskelbus „Tesla“ elektrinį sunkvežimį, pirmomis savaitėmis buvo ne vienas užsakymas iš Lietuvos. Tačiau su autonominiais automobiliais bėda yra griežti nuostatai, kurie skirti užtikrinti saugumui. Greičiausiai adaptacija įvyks palaipsniui, pavyzdžiui, pradedant su pilnai autonominiu vairavimu autostradose. Technologijos šioje srityje juda gana greitai, ir atsisėdus į geresnės komplektacijos naują automobilį, jis jau turi visas sistemas, leidžiančias jam savarankiškai vairuoti autostradoje. Tačiau vairuotojas vis dar privalo aktyviai stebėti kelią ir laikyti rankas ant vairo.
Panaši situacija vyksta ir su robotais ligoninėse. Deja, yra didelis nepasitikėjimas, kad robotai perims darbus, bet tuo pačiu metu daugelyje šalių yra didelis gydytojų ir seselių stygius, ir pacientai negauna pakankamai dėmesio iš daktarų. Čia ir taikosi nemažai startuolių. Jų sistemos siekia pagelbėti su didžiąja dalimi rutininių užduočių, kad pacientai gautų daugiau asmeninio dėmesio, o ne vaistų, maisto išnešiojimo ar net bazinės apžiūros, žaizdų perrišimo ir pagalbos pasirūpinant savimi. Pandemija tik paryškino sveikatos priežiūros sistemos problemas ir tikimės, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama galimoms reformoms.
Šveicarija čia turi nemažą pranašumą tuo, kad visi žmonės privalo turėti privatų sveikatos draudimą, už kurį kas mėnesį moka solidžias sumas. Todėl draudimo įmonės aktyviai konkuruoja, norėdamos sumažinti gydymo išlaidas ir suteikti kuo geresnį aptarnavimą. Kai kurios palatos ir maistas prilygsta 4–5 žvaigždučių viešbučių kambariams. Todėl draudimo bendrovės aktyviai dairosi į naujausias technologijas ir partnerių ligonines skatina jas pritaikyti. Tikiu, kad ir Lietuvoje privačios klinikos naujausias technologijas pritaikys aktyviausiai ir vėliau ligoninės drąsiau priims šiuos naujus sprendimus. Beje, tai neturi būti robotika. Pavyzdžiui, Lietuvos startuoliai, tokie kaip „Ligence“ ir „Oxipit“ vysto labai įdomius dirbtinio intelekto sprendimus, kurie optimizuos ir pagerins daktarų darbo kokybę.
– Kovoje su pandemija vienos įmonės ir mokslininkai kuria vakcinas nuo COVID–19, kiti – robotus pagalbininkus. Jums taip pat teko prie to prisiliesti. Ar tai atliepia personalo trūkumo problemą? Kur pasaulyje šie robotai jau naudojami?
– Pandemija tikrai pastūmėjo technologijų pritaikymą medicinoje ir atkreipė dėmesį į egzistuojančias problemas. Bet turbūt pagrindinis dalykas, ką nuolatos stebėjome COVID–19 protrūkių taškuose, – daktarų ir lovų trūkumas. Jei pritaikant technologijas, galima pagelbėti daktarams su dalimi užduočių, ir ypač suteikti nuolatinį stebėjimą ir pagalbą pacientams namuose, būtų galima išvengti ar bent jau sumažinti šių problemų pasekmes. Japonija, Skandinavijos šalys, JAV, Kinija yra tos šalys, kurios aktyviai dalyvauja sveikatos sektoriaus modernizavime technologijomis.
Bet tikroji revoliucija bus kitame sveikatos priežiūros sektoriuje – prevencijoje. Daugumą ligų būtų galima žymiai lengviau išgydyti arba kontroliuoti, jei jos būtų anksti pastebėtos. Žiūrint toliau į ateitį, įvairūs nauji sensoriai, testai namuose bei DNR robotai šį sektorių dramatiškai transformuos ir padės žmonėms gyventi žymiai sveikesnį ir savarankišką gyvenimą, padedant jiems išvengti skaudžių ligų pasekmių.
– Pastaruoju metu daug kalbama apie socialinių darbuotojų, ypač slaugytojų trūkumą Lietuvoje. Ar robotai taip pat galėtų būti išsigelbėjimas šiai sričiai? Ar tai išvis įmanoma, jei kalbame apie itin mažus šio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o robotizacija yra brangus procesas?
– Pirmiausia, nuoširdžiai tikiuosi, kad medicinos sektoriaus darbuotojų atlyginimai stipriai kils, nes šiuo metu jie tikrai neatitinka darbo krūvio ir atsakomybių. Kaip ir kompiuteriai prieš 30–40 metų, taip pat ir robotikos sritis tik įsibėgėja. Kol kas robotai yra ganėtinai brangūs, bet plečiantis pritaikymams ir atsirandant masinei gamybai, jie tikrai žymiai atpigs ir, manau, atsiras daugiau mažesnių robotukų, skirtų atlikti specifinėms užduotims. Pavyzdžiui, pirmieji robotai siurbliai kainavo apie 1000 Eur, o dabar ir už 200 Eur nesunkiai galima rasti tokį siurblį, kuris daro dar daugiau nei pirmieji modeliai. Robotizacija ateityje taps tik efektyvesnė, pigesnė ir labiau prieinama.
– Dažnai žmonės baiminasi, kad robotai iš jų atims darbo vietas, jie pakeis vairuotojus, kasininkus ir kt. darbuotojus. Ar iš tikrųjų robotai kelia grėsmę žmonių darbo vietoms?
– Didelė dalis šios baimės ateina iš filmų. Kas įdomiausia, dažniausiai pabrėžiami robotai, bet realybėje įvairios programėlės galimai pakeičia visą rinką gerokai daugiau. Tam tikrų profesijų darbas tikrai keisis, bet pats geriausias būdas yra stebėti link kur juda technologijos ir jas bandyti suprasti bei pritaikyti. Daugiau bus pokyčių, kaip darbas yra atliekamas, suteikiama daugiau kūrybiškumo ir laiko įdomesnėms darbo dalims, nes pirmiausia bandoma optimizuoti būtent labai pasikartojantį ir rutininį darbą.
Justinas Mišeikis gegužės 24 d. „LOGIN” konferencijoje kalbės apie problemas, egzistuojančias su tyrimais universitetuose, tyrimų centruose bei startuoliuose.
