Jis sako, kad tai leis šaliai jaustis tvirtai pasitinkant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas.

„Tiek dėl gaivinimo fondo, tiek ir dėl biudžeto korekcijos, šiandien priimti sprendimai yra geri. Norėčiau pagirti Vyriausybę už tai, kad atsižvelgė į tam tikrus kritinius pastebėjimus dėl gaivino fondo plano, kuriuos reiškėme anksčiau. Ne tik mes, Prezidentūra, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kultūros sektorius, savivaldybės. Į juos atsižvelgta ar bent jau iš dalies, dėl žiedinės ekonomikos atsirado ryškus poslinkis“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad biudžeto deficito padidėjimas dabartiniu metu yra reikalingas.

„Biudžeto deficito padidėjimas nėra šiuo metu pavojingas, jis reikalingas, nes gyvename ekstraordinariomis sąlygomis ir turime imtis žygių, kad ekonomika toliau plėtotųsi sėkmingai“, – teigė prezidentas.

Vis dėl to G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) turėtų būti didinamas.

„Pandemijos pasekoje bendras atlyginimų dydis, vidutinis darbo užmokestis išaugo, bet matome aiškią diferenciaciją. Geresni, didesni atlyginimai išaugo sparčiai, o mažas pajamas gaunantys žmonės mato atlyginimų stagnaciją arba dar blogiau“, – sakė prezidentas.

„Šitoje vietoje NPD kėlimas mūsų įsitikinimu yra labai adekvati priemonė, kuri ne tik sumažins skurdą ir pajamų nelygybę, bet paskatins ir vidaus rinką, nes tie pinigai pasieks rinką kaip tam tikra perkamoji galia. Artimiausioje ateityje mes kreipsimės į Seimą su savo iniciatyva dėl NPD pakėlimo iki 450 eurų“, – pridūrė jis.

Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2021 metų biudžeto projektui. Šių metų valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.).

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei pernai gruodį patvirtintame biudžete.

Valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.

Be to, Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.

Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus investuotos į žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, sveikatą, socialinę apsaugą, mokslą ir inovacijas, švietimą, viešąjį valdymą. Žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai skiriama atitinkamai 43 ir 33 proc. finansavimo.