Šventės – skaudžioji kaimo turizmo dalis
Panaikinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, gyventojai pasijuto laisvesni, o kai kurios sodybos skelbė, kad net per kelias dienas neliko laisvų savaitgalių mėnesiui į priekį – viskas buvo staiga rezervuota. A. Vaitkuvienė sako, kad pirmoji susidomėjimo banga dar nenuslūgo, tačiau pažymi, kad kaimo turizmas labai priklausomas nuo oro.
„Deja, pavasario orai mūsų nelepina. Laukiame geresnių prognozių, kai visi pasipils į gamtą ir norės ilsėtis kaime. Šiuo metu stebime tolesnių laikotarpių rezervacijas – žmonės rezervuoja vietas liepos ir rugpjūčio mėnesiams savaitei ar dviem. Matome, kad jie savo atostogas šiemet planuoja Lietuvoje“, – pastebi Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė ir priduria, kad šiuo metu vis dar populiaria paslauga išlieka pirtis, tačiau jose atsipūsti leidžiama tik vienai šeimai.
A. Vaitkuvienės teigimu, tiek šį sezoną, tiek šiais metais šventės yra skaudžioji kaimo turizmo dalis.
„Vestuvių labai daug atšaukta, ypač daug atšaukta verslo renginių, nes lektoriai negali atvykti iš užsienio, todėl renginiai nukeliami geresniam laikui. Taip pat labai aktualus stovyklų klausimas – matome, kad labai sumažėjo renginių ir dalyvių. Labai laukiame Galimybių paso, kuris suteiktų galimybę renginius organizuoti saugiai“, – sako ji.
Mato problemų dėl Galimybių paso įgyvendinimo
Galimybių pasas Lietuvoje turėtų startuoti gegužės 24 d., tačiau kaimo turizmas dar nežino, kokia tvarka bus tikrinami svečiai. Pašnekovė mato ir problemų.
„Kol kas tvarkos Vyriausybė nepateikė, galutinio varianto nežinome, bet iš ministerijos komunikacijos matome, kad tai bus kažkas panašaus į skrydžius lėktuvu ir oro uostus, kai prieš atvykstant į sodybą žmonės bus patikrinami, ar tas pasas „žalias“, ar „raudonas“.
Čia yra šiokia tokia problema: jeigu tikrina paslaugų teikėjas, tai kaimo turizmo sodyba paslaugas teikia užsakovui. Jeigu tai vestuvės, užsakovas bus jaunieji ar vestuvių organizatorius, jei mokymai – užsakovas bus mokymų organizatorius. Tokiu atveju turime patikrinti tik užsakovą, t. y. klientą. O visi svečiai yra užsakovo atsakomybės klausimas“, – atkreipia dėmesį ji.
Be kita ko, A. Vaitkuvienė Galimybių pase pasigenda leidimo vykti mokymams.
„Ypač daug susikaupė mokymų – įmonės organizuodavo mokymus, kuriems reikalingas kontaktas. Daug mokymų buvo iš kompetencijų kėlimo, remiamų ES. Šis laikotarpis sustabdė jų vykdymą, bet juos reikia įvykdyti, įmonės labai ieško galimybių. Kol kas Galimybių pase, kiek teko matyti viešai pateikiamą informaciją, nėra mokymų. Mes kreipėmės ir prašėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kad atkreiptų dėmesį į šį dalyką, nes ne visko išmoksi „online“, reikalingas kontaktas, ypač apgyvendinimo, aptarnavimo sferose, kur bendraujama su žmonėmis“, – pasakoja ji.
Išpopuliarėjo naujas būdas poilsiauti
Jau dabar galima rengti nedideles iki 10 žmonių šventes, jei visi dalyviai turi imunitetą COVID-19. Tačiau Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentei apie tai dar neteko girdėti.
Pašnekovė pastebi, kad per pandemiją ypač išpopuliarėjo vadinamosios darbostogos (angl. workation), kai kartu derinamas darbas ir poilsis.
„Šis naujas būdas dirbti ir poilsiauti labai populiarus per pandemiją tapo Lietuvoje, ypač tos sodybos, kurios yra arčiau didžiųjų miestų, prie Vilniaus, t. y. Molėtų rajonas, ar prie Kauno, kad jeigu būtų svarbus atvejis, galima greitai nuvykti į darbovietę. Sodybos, turinčios atskirus namelius šeimai, buvo populiarios ir praeitą, ir šį sezoną, nebūtinai vasarą, ir rudens metu, pavasarį. Žmonės labai ieško vietų, kur galėtų pabėgti iš miesto ir buto, kad mėnesį ar daugiau galėtų praleisti gamtoje“, – pasakoja A. Vaitkuvienė.
Kaip keičiasi kainos?
Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių atostogas leis Lietuvoje, tad ši vasara neturėtų būti bloga nei pajūrio kurortams, nei kaimo turizmui. Kaip pandemija ir išaugęs nuomos poreikis paveiks sodybų kainas?
„Kuo poreikis didesnis, tuo kainos didesnės. Kaimo turizme ramus poilsis – šeimos apgyvendinimas – nesudaro didžiosios dalies pajamų, paslaugas teikiame visą sezoną, tačiau tai yra pakankamai nedidelės pajamos.
Pagrindinis mūsų uždarbis – iš renginių, stovyklų, šeimos švenčių ir konferencijų. Šie renginiai mums leidžia sukaupti pajamų, „lašinukų“, kurie mums leidžia išgyventi žiemą. Be šios galimybės, vien tik turint ramų poilsį, kaimo turizmui pakankamai sunku išsilaikyti. Išsilaikys mažosios sodybos, kurios dirba tik sezono metu, kur yra šeimos verslas, tačiau didesnėms sodyboms, turinčioms daugiau darbuotojų ir mokančioms didesnius mokesčius, yra itin sudėtinga“, – pažymi pašnekovė.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė sako, kad per pandemiją keičiasi ir pačios sodybos: „Matome, kad net ir didelės renginių sodybos įsirenginėja atskiras patalpas, apartamentus, kur galėtų ilsėtis šeima, kad turėtų nors kokių pajamų, jeigu su renginiais bus sudėtinga. Žmonės taip pat labai ieško ramaus poilsio gamtoje. Pastebime, kad sodybos įsirenginėja ramiam poilsiui pritaikytas vietas, tokias kaip maudynės miške, meditacinės vietos ir pan.“
