Palangos meras neslepia, kad buvo pakraupęs, kai išvydo, kaip išdraskytas vilos turtas. Penktadienį Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo valstybės turto iššvaistymo, pasisavinimo ir sugadinimo.

„Noriu priminti, kad 2011 metais tuometinė valstybės įmonė poilsio namai „Baltija“ išnuomojo šį pastatą su visais priklausančiais statiniais, priklausiniais ir viduje esančiu visu kilnojamuoju turtu UAB „Ambra investicijos“. Sutartis galiojo 10 metų, pasirašyta didžiulė dokumentinė sutartis, kurioje nurodyta ir aprašyta kiekviena smulkmena, – tai yra kilnojamieji daiktai, kas buvo „Auskos“ viduje. Kalbu ir apie kilimus, ir apie šviestuvus, integruotus šviestuvus, apie visus baldus, apie meno dirbinius ten esančius ir buvusius.

Ir, kaip žinia, sutartis baigėsi 2021 metais, tai yra gegužės pradžioje. Visus tuos metus „Auską“ prižiūrėti ir ja rūpintis turėjo ne tik nuomininkai, bet ir VĮ Turto bankas, kuris kasmet turėjo daryti inventorizaciją, kaip naudojamas turtas, ar pagal paskirtį, ar jis tvarkomas, ar remontuojamas, ar prižiūrimas. Nuomininkas sutarties pabaigoje po 10 metų turėjo grąžinti turtą tokios pačios būklės, kaip sako Civilinis kodeksas, jo nepabloginęs“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Auskos“ sienas puošusius paveikslus dabar primena tik jiems skirtos vietos. Dingusi net virtuvės įranga, nors pagal nuomos sutartį visa tai turėjo likti „Auskos“ viloje. UAB „Ambra investicijos“ pirkiniai stebina ir Palangos savivaldybės administracijos direktorę Akvilę Kilijonienę, mat dvi sutartys – tik nuomos, apie daiktų pardavimą sąlygos jose neaptariamos.

„Nuomininko teiginiai, kad jis nusipirko turtą, turėjo atspindėti sutartyje, bet jokių pakeitimų pasirašytoje 2011 metų sutartyje nebuvo. Ji apibrėžia tik nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimus, kaip turi būti vykdoma, kas turi būti grąžinama pasibaigus sutarčiai. O, bendrai sudėjus, parduota daiktų už maždaug 30 tūkstančių litų, ir tos faktūros keistos, toks kratinys. Galbūt turtas buvo parduodamas ir iš kitų viešbučių, nes UAB poilsio namai „Baltija“ valdo ne vieną viešbutį Palangoje – buvo ir „Žilvinas“, ir „Žilvinėlis“, ir „Vyturys“. Turto banką kvietėme į turto perdavimo procedūrą, jo atstovai dalyvavo komisijos darbe, tai, ką mes sužinojome, – taip ir jie, jei dar nebuvo sužinoję to per dešimt metų“, – sako A. Kilijonienė ir priduria, kad jai nėra žinoma, ar Turto banko atstovai ėmė aiškintis dėl daiktų išpardavimo teisėtumo.

Palangos meras atvirauja, kad perimant turtą paaiškėjo, jog parduoti ne tik paveikslai.

„Netgi statulos kažkokiu stebuklingu būdu parduotos 2014 metais. Kas keisčiausia – kokiu pagrindu tai padaryta, kai pastato nuoma galiojo dar 6 metus. Visas kilnojamasis turtas, kas yra viduje, parduotas, kaip teigia dabartinis nuomininkas, jis 80 proc. daiktų yra išsivežęs. Likusi dalis, kurią spėjome apžiūrėti, dar yra, bet, matyt, dar kils teisminių ginčų. Nepaaiškinami dalykai, kaip galima parduoti valstybės turtą, kai „Auska“ 2014 metais nebuvo privatizuojamų objektų sąraše. Kaip galima parduoti visą tą turtą, viską išnešti ir ištampyti tuo laikotarpiu. Kokia čia užburta schema? Apie tai Turto bankas žinojo – kodėl tylėjo?“ – aiškina Š. Vaitkus, kas tapo pagrindu kreiptis į prokuratūrą.

Anot Š. Vaitkaus, Palangoje tai – ne pirmas atvejis, kai dalis daiktų kažkur dingsta, tačiau šis, jo teigimu, – itin įžūlus.

„Jau 2012 metais iš poilsio namų „Baltija“ tas turtas buvo perduotas Turto fondui, o 2014 metais ta pati bendrovė „Baltija“ išpardavė kažkokiu būdu visą esantį turtą, kilnojamuosius daiktus iš šio pastato. Viską. Nors sakau dar kartą – nuomos sutartis galiojo iki 2021 metų. Visus daiktus yra įsigijusi ta pati bendrovė, kuri yra ir nuomininkė, – „Ambra investicijos“. Yra išgriautų patalpų, dingę vitražai, jų jau nėra. Spėjome užkirsti kelią, kad nebūtų išplėšti tam tikri elementai iš sienų, jie padėti ant žemės. Taip išėjo, kad man sunku net pasakyt. Bet ką veikė šiuo atveju priežiūrą vykdančios institucijos, tai klaustukas. Tas pats Turto bankas 10 metų buvo atsakingas už turto nuomą, sutartis jam perėjo – turėjo kontroliuoti, kiekvienais metais turėjo atvykti, pasižiūrėti, kiauras stogas ar ne, ir pareikalauti susitvarkyti“, – dėsto meras.

Iš teisėsaugos atstovų tikimasi, kad pavyks rasti atsakymus, ar valstybės įstaigoje kas nesavivaliavo, mat ji šiuo metu jau reorganizuota. Š. Vaitkus abejoja, ar turtas nebuvo naikinamas ne tik griaunant pastato vidaus sienas, bet ir jo nešildant, mat ne vienoje vietoje pastebėtas pelėsis.

Ką galėtų sudominti parduoti daiktai? Palangos savivaldybės administracijos vadovė sako, kad neįsivaizduojanti, ar senais kilimais, skulptūromis galėjo susidomėti kolekcininkai, mat istorinės vertės, kaip kultūros paveldo dalis, vila „Auska“ neturi.

„Auską“ išsinuomojusios bendrovės buvęs vadovas mirė, dar iki Palanga perėmė turtą. Dabartinis UAB „Ambra investicijos“ direktorius Vitalijus Baranauskas, vadovaujantis įmonei nuo balandžio, tikina, kad įmonė teisėtai įsigijo visą turtą.

„Ką aš galiu pasakyti. Aš vadovauju „Ambra investicijoms“ nuo balandžio mėnesio ir, kiek mums pavyko sužiūrėti, jeigu kalbama apie tą turtą, kurį sudaro seni baldai, kėdės ir panašiai, tai šitą turtą „Ambra investicijos“ įsigijo iš nuomotojo, iš UAB „Baltija“, dar, jei neklystu, 2014 metais. Ir įsigijo, nesakyčiau, kad labai mažom kainom. Įsigijom dėvėto turto rinkos kainomis“, – patikina V. Baranauskas.

Jis teigė negalįs patikslinti konkrečių kainų už kiekvieną daiktą, bet paaiškino, kad vertinimą atliko ne pirkėjas, o pardavėjas – poilsio namai „Baltija“.

„Bendra suma buvo gana nemaža, sakyčiau. Kiek kainuoja šviestuvas, kuriam yra 10 ar 15 metų? Sunku pasakyti, galbūt jis iš viso nieko nekainuoja“, – kalbėjo V. Baranauskas. Jis atmeta ir mero kaltinimus, esą pastatas buvo neprižiūrimas, nešildomas „Būklė, kokios gavome, buvo baisi. Kai gavome, viešbutis nebuvo šildomas, o mes jį tikrai šildėme, ir jis tikrai buvo sutvarkytas gana, sakyčiau, gerai. Mes darėme remontus, dar kažką. Man rodos, čia ponas Vaitkus kažką nori pridengti, nežinau ką, savo pareiškimais“, – kalba V. Baranauskas.

Paklaustas, kam įmonei reikėjo statulų ar kilimų, jis atsakė: „Viskas, kas buvo „Auskoj“, ten ir liko, ten buvo naudojama. Jei ten stovėjo statula, mes jos tikrai netraukėme kažkur, ji kaip stovėjo, taip ir stovi. <...>, jei mums ją pardavė, tai ir pardavė“.

V. Baranauskas tikino, kad „Auskoje“ buvo ne tik turtas, kurį pardavė „Baltija“.

„Viskas, ką ji pardavė, tai buvo senas sovietiniais laikais nupirktas turtas, kažkokios kėdės, foteliai, lovos, spintelės. O daug šiuolaikinių baldų mes buvome užsakę patys, mes juos nupirkom, ir man labai keista girdėti tokį pareiškimą. Man reikia išsiaiškinti, pažiūrėti, ką jie ten parašė, pakalbėti su teisininkais. Preliminariai mums teisininkai pasakė, kad mes teisėtai įsigijome, tas turtas teisėtai yra mūsų“, – patikino V. Baranauskas.

Turto bankas: jokio turto perdavimo metu netrūko, mes jokio turto nepardavėme

Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė patikina, kad perdavimo metu „Auskoje“ netrūko jokio turto – jis galėjo dingti jau tuomet, kai pastatas buvo savivaldybės žinioje.

„Vyriausybei priėmus sprendimą šį turtą nuosavybės teise perduoti Palangos miesto savivaldybei, Turto bankas kartu su savivaldybės atstovais kartu apžiūrėjo bei inventorizavo NT, tai yra statinius, esmines statinių dalis – visą juose integruotą įrangą, duris, langus, palanges, freskas, vitražus ir visą kitą turtą. Šių metų pradžioje perdavimo ir priėmimo aktu visas NT ir paveikslai buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Tiek vykdytos turto apžiūros, tiek perdavimo savivaldybei metu NT ir visos esminės jo dalys, integruota įranga buvo tvarkingi ir, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, normalios būklės. Jokio savivaldybei perduotino turto netrūko“, – patikina J. Žibūdienė.

Ji pažymi, kad savivaldybei, kai perėmė turtą, perėjo ir visos nuomotojo teisės ir pareigos pagal vis dar galiojusią nuomos sutartį.

„Už tai, kad laikotarpiu nuo turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn iki nuomos sutarties pabaigos galėjo dingti dalis turto, Turto bankas negali būti atsakingas, nes šiuo laikotarpiu jis pastatų nebevaldė, taip pat nebuvo ir nuomos sutarties šalimi“, – atsiriboja Turto banko atstovė.

Ji patikino, kad institucija negalėtų pakomentuoti, kokiu pagrindu ir koks kilnojamasis turtas galėjo būti parduotas „Ambra investicijoms“ 2014 metais.

„Mums žinoma, kad 2011 m. poilsio namai „Baltija“ ir „Ambra investicijos“ buvo sudarę atskirą kilnojamojo turto nuomos sutartį, tačiau Turto bankui šia nuomos sutartimi išnuomotas kilnojamasis turtas niekuomet nebuvo perduotas, Turto bankas jo nevaldė, nenuomojo ir tikrai nepardavė“, – patikina atstovė.