Elektrėnuose gyvenantis Jonas „Delfi“ pasakojo, kad jo namas, kiek tolėliau, o jam karštas vanduo, kaip prognozuojama, turėtų būti vėl įjungtas apie liepos vidurį.

„Mes sutinkame, kad viską reikia keisti ir viskas pasenę, tačiau turiu savo sprendimą.

Gyvenu blokiniame name, nuomojuosi būstą ir su šeimininke susitariau, kad statausi boilerį ir tiek. Šildysiuosi pats.

Manau, kad daugelis taip darys, nes kaip kitaip išgyventi žmonėms su mažais vaikais“, – svarstė jis.

Vyras tikino šiuo atveju pasigendantis savivaldybės pagalbos ir prisidėjimo.

„Aš boilerį statysiuosi pats, todėl man darbai nekainuos. Jo paties kaina bus apie 120 Eur, plius bus dar kažkokios medžiagos, tad, manau, kad išleisiu apie 150 Eur.

Žinoma, būtų malonu, jei būtų galima sulaukti kokių kompensacijų, bent dalinų. Tai, projektas pusei metų“, – teigė Jonas.

Elektrėnų administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius redakcijai patvirtino, kad karštas vanduo daliai Elektrėnų gyventojų buvo atjungtas dar antradienį ir aiškino, kad prognozuoti, kiek tiksliai laiko gyventojai bus be karšto vandens, kol kas sunku.

„Sudėtinga prognozuoti, nes darbai – didelės apimties. Tai tikrai nebus penkiems mėnesiams, manau, kad iki trijų mėnesių turėtume susisukti, tačiau šis terminas nebus taikomas visiems namams, nes jų yra 125.

Bus įvairiai, kadangi darbai išsidėstę per visą miestą. Manau, kad vieniems karštą vandenį bus galima pajungti anksčiau, kitiems gal vėliau. Pirmiesiems namams galbūt viską pavyks pajungti ir po mėnesio“, – svarstė jis ir pridūrė, kad ši renovacija mieste nėra didelė naujiena.

„Pas mus ji – ne pirma. Būdavo ir anksčiau, gal nuo 2010 iki 2015 metų. Ir terminai būdavo ilgesni, karštas vanduo būdavo atjungiamas nuo 2 iki 4 mėnesių, o ir žmonių tai paliesdavo daugiau – iki 8 tūkst. vartotojų.

Aš ir pats esu 1,5 mėn. gyvenęs be karšto vandens ir suprantu, kaip tai yra nepatogu. Galbūt vieni vandenį šildysis ant viryklės, kiti sugebės pasistatyti šildytuvus, dar kiti – savo soduose. O kurie jau išvis neturės išeities, galime pasiūlyti dušines, kurios yra sporto centro patalpose“, – teigė jis.

Paklaustas, ar nebuvo svarstoma gyventojams bent dalinai kompensuoti vandens šildytuvų išlaidų, G. Ratkevičius pasakojo, kad tokia galimybė būtų svarstoma sunkiau besiverčiantiems asmenims.

„Ankstesnėse renovacijose nebūdavo kompensuojama, nes visiems neprikompensuosime, tai – nepamatuotai didelės išlaidos. Tačiau ką galime, tai kalbėti apie pagalbą socialiai remtiniems asmenims.

Jie turėtų kreiptis į socialinės paramos skyrių ir skyrius pasižiūrės, kokia yra jų socialinė padėtis ir galbūt pasiūlys nemokamą dušą ar kažką būtų galima pagalvoti apie įrangą vandens šildymui“, – prasitarė jis.

Apie vandens šildytuvų paklausą šiuo metu „Delfi“ teiravosi ir jų prekyba užsiimančių „Kesko Senukų“ bei elektroninės prekybos platformos „Pigu.lt“ atstovų.

Pastarosios įmonės komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigė, kad atšilus orams ir daugumai Lietuvos gyventojų savaitgalius leidžiant soduose ar sodybose, išties gerokai išaugo susidomėjimas momentinių vandens šildytuvų prekėmis.

„Lyginant su 2020 m. balandžio-gegužės mėnesiais, šio sezono pardavimai yra padidėję daugiau nei trigubai. Ir tiesa, nemaža dalis įsigytų prekių iškeliavo į Elektrėnus. Šios vietovės gyventojų pirkiniai sudaro penktadalį parduoto prekių kiekio“, – sakė atstovė.

Kesko Senukai“ atstovė Elona Uckutė patvirtino stebinti didesnius vandens šildymo įrangos pardavimus, tačiau jų vien su Elektrėnais nesiejo.

„Fiksuojame tendenciją, kad vandens šildymo įrangos pardavimus lemia ne tik karšto vandens tiekimo apribojimai Elektrėnuose, bet ir besiplečiantis naujakurių ratas.

Pastebime, kad gyventojai intensyviai remontuojasi, atsinaujina arba statosi naujus namus bei sodybas“, – sakė ji.