KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Pasak KT, keičiant mokesčius turi būti nustatytas tinkamas laikas pakeitimams įsigalioti, kad visos pusės galėtų jiems tinkamai pasirengti.

„Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, be kita ko, tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau“, – rašoma KT sprendime.

Pasak KT, svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, gali nusverti interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie pakeitimų ir dėl to skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio termino.

„Vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė“, – pabrėžė KT.

Jo teigimu, keičiant mokesčių įstatymus trumpesnis jų įsigaliojimo terminas būtų pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – viešųjų finansų stabilumą, itin nedidinti biudžeto deficito susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai.

„Vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą (...) Taip būtų sudarytos prielaidos susiformuoti nuolatinei skubaus mokesčių įstatymų įsigaliojimo praktikai, taigi, kartu būtų neužtikrintas mokesčių teisinio reguliavimo stabilumas, nebūtų saugomi ir gerbiami mokesčių mokėtojų teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai“, – rašoma KT sprendime.

Prieštaraujančiais Konstitucijai taip pat pripažinti 2019 metų pabaigoje priimti ir vos po dviejų savaičių – nuo 2020 metų pradžios įsigalioję Pelno, Loterijų ir lošimų mokesčio, Nekilnojamojo turto bei Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų pakeitimai – jais padidintas pelno mokestis bankams ir kredito unijoms, gyventojų pajamų mokestis didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems, azartinių lošimų mokesčiai, sumažintas gyventojų nekilnojamojo turto neapmokestinamos vertės dydis.

Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintos ir 2019-ųjų pabaigoje priimtos Akcizų įstatymo pataisos – jomis padidinti akcizai degalams, stipriam alkoholiui, kaitinamajam tabakui. Anot KT, šios pataisos įsigaliojo greičiau nei per tris mėnesius.

KT konstatavo, kad pats įstatymų pakeitimų turinys atitinka Konstituciją, o teismas nevertino jų tikslingumo ir pagrįstumo bei to, kiek pakeitimais pavyko pasiekti valstybės ekonominės ir socialinės politikos tikslų.

Teismo teigimu teigimu, nėra pagrindo skelbti, kad ginčytų įstatymų nuostatos akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, tačiau šie mokesčių pakeitimai negalės būti taikomi nuo KT nutarimo oficialaus paskelbimo dienos, nes Konstitucijai prieštarauja jų įsigaliojimo tvarka.

„Jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, ne tik atsirastų teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo minėtuose mokesčių įstatymuose, bet ir galėtų sutrikti numatytų pajamų iš nustatytų mokesčių surinkimas į 2021 metų valstybės biudžetą, būtų apribotos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas“, – pabrėžė KT.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į valstybės biudžeto planavimo ir rengimo specifiką, šis KT nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas ir įsigalios 2022 metų liepos 1 dieną.

Į KT dėl 2019 metų pabaigoje patvirtintų mokestinių įstatymų atitikties Konstitucijai pernai sausį kreipėsi tuometinės Seimo opozicijos atstovai.

„Šiandien priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas įtvirtina atsakingą ir išankstiniu planavimu grįstą mokesčių politiką Lietuvoje. Labai džiaugiamės šiuo sprendimu ir esame įsitikinę, kad ilgalaikis planavimas ir nuspėjamos verslo aplinkos kūrimas yra pamatinės vertybės valstybės ekonomikai.

Šiame kontekste, vertiname konstruktyvų Finansų ministerijos nusiteikimą rengiant ilgalaikį tabako akcizų kalendorių 2022 – 2024 metams. Tikimės, kad diskusijos dėl šio akcizų kalendoriaus leis priimti subalansuotus sprendimus iki pavasario sesijos pabaigos“, – sprendimą Delfi komentuoja Arnas Neverauskas, Tabako gamintojų asociacijos vadovas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)