Svarstymai dėl išmokų ribojimo stambiesiems ūkiams nėra nauji, tačiau trečiadienį Seime registruota M. Majausko pataisa, kuria siekiama nustatyti 150 tūkst. eurų pagrindinės išmokos ribą visai įmonei grupei, yra kol kas griežčiausias bandymas iki šiol.

„AUGA group“ yra didžiausia ekologinio maisto gamybos grupė ir antra pagal dirbamos žemės plotą Lietuvoje. Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Juščius iš esmės nesutinka su įstatymo leidėjų deklaruotu tikslu, kad „statymo projektas turės teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui bei jo plėtrai.“

„Pasiūlymas atimti išmokas ir konkurencingumo galimybes iš tų, kurie sumoka daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą, neatsižvelgiant į jų sumokamų mokesčių sumą, yra niekaip ekonomiškai nepagrįstas. Juo labiau stebina, kai toks pasiūlymas pateikiamas Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kuris turėtų būti suinteresuotas mokesčių į biudžetą surinkimu“, – vertina K. Juščius.

Kęstutis Juščius
Foto: Bendrovės nuotr.

450 darbuotojų turinti „Linas Agro Group“ grupė yra trečia Lietuvoje pagal dirbamos žemės plotus – netekusi ženklios paramos sumos, patirtų spaudimą, pripažįsta A. Pranckevičius.

„Aišku, kad jeigu būtų netenkamos ženklios paramos sumos, automatiškai verslas patirtų didelį finansnį spaudimą. Ir jei ta netenkama suma būtų didelė, tai turbūt reikėtų ir veiklą mažinti, ir darbo vietų mažinti, ir visa kita. Čia viskas yra ne pliusas“, – skaičiuoja A. Pranckevičius.

Anot jo, tai pristabdytų investicijas visame žemės ūkyje, kadangi paprastai didžiausi investuotojai būtent ir yra stambesnės įmonės. Artimiausius 7 metus keliami ambicingi žaliojo kurso tikslai, kuriems įgyvendinti reikės investicijų: „Jei tą pelną dirbtinai atiminėji, tai iš ko tu investuosi“.

Andrius Pranckevičius
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Europos kontekste tikrai išsiskiriame vienu dalyku – iki šiol, ir didesni ir mažesni, gauname mažesnes nei vidutines ES tiesiogines išmokas. Aš net nešneku apie tas šalis, kurios gauna daugiau nei vidurkį, mes, visi Lietuvos ūkiai, net vidurkio negauname ir planuojame vidurkį pasiekti tik 2027 metais“, – įžvelgia problemą A. Pranckevičius.

Tai ne vienintelė problema konkurencingumui.

„Dar mes atsiliekame ir strateginio pranašumo srityje. Mes daug daug metų net neturime Žemės ūkio strategijos ir mūsų strategija yra grįsta „surinkti – išdalinti“, arba perskirstyti. Bet mes nežinome, ką vystome, ar pieną, ar mėsą, ar dar kažką – vystome visko po truputį ir viskas likę privačiai iniciatyvai. Kas privačiai sugeba geriau konkuruoti, tas konkuruoja. Bet konkurencingumo prasme mes esama atsiliekantys“, – patikina „Linas Agro“ atstovas.

Juščius pasigenda argumentų, kuo pamatuotas sprendimas

K. Juščius lygina, kokius atlyginimus ir kokius su darbo vietomis susijusius mokesčius į valstybės biudžetą sumoka žemės ūkio bendrovės.

„Mūsų atliktais skaičiavimais, kurie grįsti viešai prieinamais 2019 m. duomenimis, vienas ūkininkas ar jo samdomas darbuotojas prisideda prie „Sodros“ ir valstybės biudžeto vidutiniškai 409 EUR per metus, kai žemės ūkio įmonių darbuotojai – 2 168 EUR per metus. Vidutiniškai Lietuvoje samdomam darbuotojui tenka apie 4 892 EUR mokesčių našta per metus. Palyginimui, mūsų įmonė „AUGA group“ minėtų mokesčių vienam darbuotojui sumoka apie 6 422 EUR per metus“, – sako K. Juščius.

Anot jo, visi ūkininkai ar jų samdomi darbuotojai vidutiniškai sukuria 12 kartų mažiau įmokų į biudžetą, tenkančių vienam darbuotojui, nei vienas įmonės darbuotojas.

„AUGA group“ dirba tik 1,3 proc. dirbamos Lietuvos žemės ir sumoka 7,4 mln. Eur socialinio draudimo bei gyventojų pajamų mokesčių už savo darbuotojus per metus. Jeigu visas Lietuvos žemės ūkis proporcingai sumokėtų tiek šių mokesčių, kiek jų vidutiniškai sumoka „AUGA group“, į Lietuvos Respublikos biudžetą būtų surenkama papildomai virš 400 mln. Eur per metus. Tai leistų vidutiniam Lietuvos dirbančiajam sumažinti mokamus mokesčius apie 400 Eur kasmet“, – lygina K. Juščius.

Kęstutis Juščius
Foto: Bendrovės nuotr.

Jis kelia klausimą, kokiais argumentais remiantis yra pamatuota būsima nauda šalies ekonomikai ir žemės ūkio konkurencingumui.

„Ar tiesiog siekiama pakenkti su politiniais oponentais siejamam verslui? Įstatymo pakeitimo iniciatorių nuomone, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra, tačiau tai jiems netrukdo siūlyti tokį įstatymo pakeitimo projektą“, – stebisi verslininkas.

Jis lygina, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai šiuo metu gauna didesnes tiesiogines išmokas per hektarą.

„Šiuo metu „AUGA group“ grupės įmonės gali pretenduoti į 74 EUR už hektarą pagrindines tiesiogines išmokas, kai tuo metu ūkininkas iki 40 m. gauna papildomai 161 EUR subsidijų už hektarą.

Tiesioginių išmokų lubos šiuo metu yra numatytos Lietuvos įstatymuose ir gali būti taikomos. Tačiau nepritariame naujam pasiūlymui pašalinti iš išmokų skaičiavimo mechanizmo darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių sumų, bei įvesti naujus susietumo kriterijus. Tai nepadės skaidrinti žemės ūkio sektoriaus, surinkti mokesčių į valstybės biudžetą ir didinti sektoriaus konkurencingumo“, – vertina K. Juščius.

Netektų 2,5 mln. eurų – pakenktų konkurencingumui užsienio rinkose

Jeigu siūlomas įstatymo pakeitimas būtų priimtas, „AUGA group“ netektų apie 2,5 mln., eurų – per 2020 metus įmonė gavo 2,65 mln. Eur tiesioginių išmokų.

K. Juščius sako, kad šiuos pinigus įmonė naudoja mokėti atlyginimams, inovacijų diegimui ir eksportuojamos produkcijos auginimui.

„72 proc. „AUGA group“ pajamų sudaro eksportas. Siūlomas įstatymo pakeitimas pakenktų ne tik „AUGA group“ produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose, bet ir kitoms eksportuojančioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms, kurios konkuruoja su kitų Europos šalių gamintojais, gaunančiais išmokas“, – sako K. Juščius.

Kęstutis Juščius
Foto: Asmeninins albumas

Jis viliasi, kad išsakyti argumentai sukvies verslo ir valdžios atstovus diskusijai ir leis geriau įsigilinti į šią situaciją bei numatyti siūlomų pakeitimų poveikį.

Pranckevičius: hektaras visiems vienodas

A. Pranckevičius griauna mitus, kad „paėmus iš didelių ir padalinus mažiems“, būtų pasiektas koks nors pokytis.

„Ydinga yra supriešinti mažą su dideliu. Šis klausimas pristatomas, lyg paimkime iš didelio ir atiduokime mažesniam, ir taip tarsi įvyks kažkokia socialinė teisybė. Gal populistiškai gražiai skamba, bet iš esmės keistas toks teiginys. Visų pirma, pagrindinė priemonė žemės ūkio veikloje yra hektaras – konkretus žemės plotas. Ir nesvarbu, tu esi didelis ūkis, mažas ūkis, tu turi tą hektarą tiek pat kartų pervažiuot su traktoriumi, paruošti žemę, paskui važiuoti pasėti, paskui nupjauti. Tas hektaras visiems vienodas. Ir absoliuti dalis sąnaudų, nesvarbu kokio dydžio tas ūkis, jis yra per hektarą“, – paaiškina A. Pranckevičius.

Pasak jo, ir ES išmokų mechanizmas yra pritaikytas taip, kad ūkininkams užtikrintų minimalų pajamų lygį kiekvienam hektarui, o taip pat tai stabilizuoja produkcijos kainas parduotuvėse.

„Nėra didelės logikos sakyti, kad jei tu didesnis, tavo hektaro sąnaudos mažesnės. Jos nėra, jos labai panašios“, – sako A. Pranckevičius.

Žemės ūkis

Pasak jo, stambiesiems ūkiams nurėžtos lėšos būtų skaudžios, tuo metu smulkiesiems ūkiams 10 ar 15 mln. eurų situacijos nepakeistų.

„Žvelgiant į kontekstą – per metus Lietuvoje išmokų yra išmokama apie 500 mln. eurų, tai 10 mln. eurų būtų 2 procentai. Tai nėra iš esmės kažką keičianti suma, ji paklaidos ribose. Ir kažkokio poveikio nebus, jei sumą padalinsime ant visų 120 tūkstančių paramos gavėjų. Tai visai nieko nekeičia – nėra jokio efekto. Nors atskirai skamba kaip didelė suma, bet kai pagalvoji, kiek atiteks kiekvienam ūkiui, tai keliasdešimt eurų“, – lygina A. Pranckevičius.

Jam nesuprantama, kodėl kuriama neigiama nuomonė apie stambiuosius ūkius.

„Didieji dabar jie linksniuojami, kaip kažkokie blogi. Jie tiesiog didesni ūkiai, kaip ir didesnės įmonės bet kur. Yra didelės, mažos ar vidutinės logistikos kompanijos ar alaus pramonės įmonės, bet niekur nematome tokio supriešinimo. Mes, kaip įmonė, ir aš asmeniškai, esame tik už tai, kad mažiukai ir vidutiniai vystytųsi, ir jie tą daro, auga, didėja, Lietuvos ūkis kasmet po truputį stambėja. Bet vis tiek vis dar per mažas, jis dar turėtų stambėti. Nes tik su dydžiu ateina konkurencingumas“, – argumentuoja įmonės atstovas.

„Linas Agro“ biuras
Foto: Bendrovės nuotr.

Ji skaičiuoja, kad „Linas Agro“ grupės dirbamas plotas, kuris daugiausia yra nuomojamas, o ne nuosavas, siekia apie 0,7 proc. dirbamos žemės.

„Čia niekas tos žemės neužgrobė, neužvaldė, ir neužvaldys, ir nėra čia dominavimo. Ūkiai yra lokalūs“, – sako A. Pranckevičius.

Anot jo, stambūs ūkiai irgi yra regionų dalis, čia dirba daug darbuotojų, kuriems šis darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis.

„Mažesni ūkiai ir dabar gauna didesnes išmokas, skaičiuojant per hektarą, nes jie didesnius pirmuosius hektarus, kurie naujame 7 metų plane turėtų padidėti nuo 30 iki 70 ha, yra jaunieji ūkininkai ir taip toliau. Bet kai susumuoja, atrodo, lyg didieji pasiima tai, kas jiems nepriklauso. Tiesiog per hektarą pasiskaičiuoja tos sumos – jie daugiau hektarų kaip vienetų dirba“, – sako įmonės atstovas.

Jis siūlytų atrasti papildomų pinigų smulkiems ūkiams iš kitų šaltinių

„Didieji ūkiai dirba apie 12 proc. dirbamos žemės, bet pagamina 35-40 proc. produkcijos. Tai ženklus prisidėjimas yra produkcijos lygmeniu. Ir vėlgi, tai nėra kažkas blogo ar gaunama nepelnytai – tai tiesiog produktyvūs ūkiai, kurie gamina ir pagamina“, – paaiškina A. Pranckevičius.

Bijo Ukrainos

Konkuruojant Europoje Lietuvos žemės ūkio dalyviai jaučia Ukrainos konkurencijos grėsmę.

„Mums, mažai šaliai, labai sunku konkuruoti išeinant į Europą. Nepamirškime Ukrainos, kuri ateina ir jau po truputį ekonomiškai integruojasi į ES. Žemės ūkyje Ukraina bus labai didelis konkurentas netolimoje ateityje, nes jie daug pigiau gamina, ten daug geresnės žemės, daug daugiau saulės, ir visai kiti reikalavimai, daug mažiau kaštų. Jau šiandien jie mus eksporto rinkose labai spaudžia“, – įspėjo A. Pranckevičius.

Pasak A. Pranckevičiaus, kol kitos šalys specializuojasi, tuo metu Lietuvoje strategijos nėra, pieno ūkiai raukiasi. Jis patikina, kad vien įmonės dydis nereiškia, kad ji uždirbs proporcingai didesnį pelną.

„Du metai nebuvo labai derlingi ir mūsų ūkiai irgi neuždirbo pelno, kaip ir visi Lietuvoje. Šiemet geresni metai, ir visi, dideli ir mažesni, uždirbs daugiau. Tas dydis negarantuoja kažkokių ypatingų pajamų“, – patikina A. Pranckevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad ES nenurodo Lietuvai imti ir apriboti išmokų ūkininkams.

„ES rekomenduoja pačioms valstybėms narėms apsispręsti dėl išmokų ir vieningos tvarkos nėra. Dalis valstybių kažkokias lubas turi, dalis neturi, ir ne maža dalis neturi, berods 9-10 šalių. Žemės ūkį plėtojančios šalys, kurios nori padėti žemės ūkiui, sukurti didesnį konkurencingumą, riboja mažiau, o kurios turi stipresnį perdirbimą, jos gal labiau riboja. Nėra vienodo atspirties taško ES“, – lygina A. Pranckevičius.

„Linas Agro Group“ ir „Auga group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Iš stambiųjų ūkių pataisa nurėžtų 15 mln. eurų

„Delfi“ jau skelbė, kad dėl naujo siūlymo apriboti žemdirbių išmokas, stambieji ūkininkai gali netekti apie 15 mln. eurų.

Vien TOP 20 ūkininkų ir bendrovių galėtų netekti daugiau nei 10 mln. eurų.

Ramūno Karbauskio kontroliuojamas „Agrokoncernas“ būtų didžiausius praradimus patirsianti įmonė, mat ji deklaravusi daugiausiai, 38,68 tūkst. hektarų, ploto – už juos priklausytų 2,93 mln. eurų tiesioginė pagrindinė išmoka, rodo „Delfi“ turi duomenys. Jei išmoka liktų tik 150 tūkst. eurų, praradimų suma siektų apie 2,78 mln. eurų.

Panašūs netekimai būtų ir antros pagal deklaruotą plotą žemės ūkio bendrovės „AUGA group“ – valdant 38,59 tūkst. hektarų, galima išmoka sumažėtų 2,78 mln. eurų.

„Linas agro“ deklaruoti pasėliai ir žemės ūkio naudmenys sudaro 18,4 tūkst. hektarų, todėl galimas išmokos sumažėjimas siektų apie 1,24 mln. eurų.