Augo neįgaliųjų bedarbių grupė
Remiantis Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šių metų gegužės 1-ąją buvo registruota 17,5 tūkst. darbo neturinčių neįgalių asmenų. Jie sudarė 7,1 proc. visų registruotų bedarbių.
Visgi pranešama, kad, tarkime, praėjusių metų ir šių metų balandį ieškojusių darbo neįgalių asmenų skaičius ženkliai skyrėsi.
Buvo teigiama, kad prieš mėnesį, balandžio 1 d., darbo ieškojo 18,3 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, kai tuo tarpu pernai balandį tokių buvo 11,1 tūkst.
„Pandemijos laikotarpiu augant nedarbui, tarp darbo ieškančių asmenų didėjo ir negalią turinčių asmenų skaičius", – buvo teigiama UT gautuose atsakymuose.
2020 m. ieškodami darbo į Užimtumo tarnybą kreipėsi 15,2 tūkst. neįgalių asmenų, t. y. 5,5 proc. visų įregistruotų darbo ieškančių asmenų, kai 2019-aisiais šis skaičius siekė 11,3 tūkst.
„2020 m. įdarbinta 5,8 tūkst. negalią turinčių asmenų. Palyginti su 2019 m., įdarbinimas mažėjo 1,7 proc.“, – teigė UT specialistai.
Sparčiausias UT besiregistravusių neįgaliųjų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o šiemet, kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, yra stebimas darbo neturinčių neįgaliųjų skaičiaus mažėjimas.
„Per 2021 m. I ketv. į UT kreipėsi 2,1 tūkst., t. y. beveik 40 proc. mažiau neįgaliųjų nei per 2020 m. I ketv.“, – teigė ministerija.
Tiesa, aiškinama, kad bedarbių neįgaliųjų grupė pandemijos metu didėjo ne tik dėl COVID-19, tačiau ir dėl įstatymo pasikeitimų.
Kaip teigiama, nuo 2020 m. sausio 1 d. neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis, yra registruojami bedarbio statusu, nors anksčiau tokie asmenys buvo registruojami nedarbingo asmens statusu.
UT duomenimis, bendrai, negalią turintys asmenys 2021 m. sausio – kovo mėn. daugiausia pageidavo dirbti krovikais ir nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kambarinėmis, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais ir giminiškų profesijų darbininkais.
Situacija pasunkėjo
Socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, teikiančios įdarbinimo ir paramos paslaugas žmonėms, kurie turi mažiau galimybių darbo rinkoje, direktorė Jurgita Kuprytė pasakojo, kad jie, nors veikiantys tik sostinėje, kasmet paprastai įdarbina daugiau nei 100 žmonių, tačiau, kaip prasitarė, dabar situacija kiek kitokia.
Jos teigimu, pandemija neįgalių asmenų įdarbinimo skaičių sumažinusi.
„Mūsų rezultatai buvo prastesni, bet tai dar ir dėl to, kad dalis mūsų partnerių, kurie galėdavo pasiūlyti laisvas darbo vietas restoranuose, viešbučiuose, jie taip pat labai nukentėjo dėl pandemijos.
Įmonės labiau rinkosi išsaugoti esamus darbuotojus, o ne samdyti naujus“, – teigė vadovė.
Direktorės aiškinimu, iššūkių kyla ne tik ieškant darbo vietų, tačiau ir kalbant apie staigiai darbo rinkoje įvykusią skaitmenizaciją.
„Akivaizdu, kad COVID-19 dar greičiau suskaitmenino tas darbas vietas, kurios nebuvo nuotolinės. Dabar visas bendravimas – nuotoliu, atrankos – nuotoliu.
Tai, viena vertus, turėtų padėti tiems, kurie turi judėjimo negalią, bet pas mus jų labai nedaug, bet iš tikrųjų asmenims, kurie turi mokymosi sunkumų – tai iššūkis ir papildomas slenkstis, kaip įeiti į darbo rinką. Jie ne taip greitai išmoksta naudotis technologijomis, todėl situacija pasunkėjo“, – sakė ji.
Bendrai, paklausta apie pastarąsias tendencijas ir darbdavių požiūrį į neįgalius asmenis, J. Kuprytė tikino pastebinti palankesnį įmonių nusiteikimą.
„Kartais ir pačios įmonės kreipiasi dėl įdarbinimo. Tendencijos yra turėti įvairesnį personalą. Arba, būna, jos net įsikuria neįgaliesiems labiau pritaikytose vietose.
Kita vertus, darbdaviai kelia ir ganėtinai aukštus reikalavimus, kuriuos gali atliepti tik mažuma. Tarkime, operacijų centre ieško klientų aptarnavimo specialisto anglų kalba.
Čia reikia geros orientacijos, gerų klientų aptarnavimo, technologinių įgūdžių ir panašiai. Reikia sumanumo ir nėra daug žmonių, kurie turi visą kompleksą tokių įgūdžių“, – komentavo ji.
Lietuvos neįgaliųjų forumo komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė taip pat teigė galinti daryti prielaidą, kad pandemija bus atsiliepusi asmenims, turintiems negalią.
„Žmonėms su negalia sumažėjo galimybių dirbti. Jos buvo apribotos, nes daug kas persikėlė į skaitmeninę erdvę, o kontaktinis darbas buvo suvaržytas.
Pavyzdžiui, yra tokių, kurie dirbo valytojais, surinkėjais, jie gal net neteko darbo.
Nežinau, kaip viską organizavo įmonės ir ar galėjo persiorientuoti ir užtikrinti, kad tie žmonės dirbtų saugiai. Manau, kad dalis žmonių to darbo galėjo netekti, ypač daug jų dirba valymo sektoriuje, o ir užsakymų, ko gero, buvo mažiau. Tai – mūsų organizacijos prielaidos“, – apibendrino ji.
Dažniausiai rinkoje nukenčia pirmieji
UAB „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakojo, kad įmonės, kurios supranta darbuotojų įvairovės naudą, jos, nepriklausomai, pandemija ar ne, į darbą priima įvairius žmones: tiek su negalia, tiek, nesvarbu, kokia lytine orientacija, lytimi ar amžiumi.
Jos supratimu, neįgaliems asmenims pastaruoju metu turėjo būti sudėtingiau susirasti darbą.
„Įprastai, kai būna kritiniai momentai, ekonominė krizė, ar kažkas panašaus, dažniausiai atsiranda tos pasikartojančios žmonių grupės, kurios nukenčia pirmiausiai. Tai tie, kurie neturi darbo patirties arba darbo rinkos naujokai, tie, kurie yra netoli pensinio amžiaus, tai – visos grupės, kuriems net ir gerais laikais sunkiau integruotis į darbo rinką.
Viena iš tų grupių yra ir neįgalieji, taip pat, grįžę iš įkalinimo įstaigų, turėję priklausomybių. Tos grupės dažniausiai pirmosios ir pajaučia problemas“, – teigė ji.
Pagal darbo skelbimus, ieškomų darbuotojų kriterijai pandemijos metu taip pat nesumažėjo, aiškino pašnekovė.
Pasak jos, jie išliko labai aukšti, o dėl neįgaliųjų ji pastebinti ir tam tikrų išankstinių darbdavių nuostatų, kas taip pat užkerta kelią tokių asmenų įdarbinimui.
„O būna, kad ir patys neįgalieji ieškodami darbo save pirmiausiai pristato, kaip turinčius neįgalumą ir tai iškart darbdaviui sudaro nuomonę, kad jis kažko negali.
Būna, darbdaviai galvoja, kad čia sugaiš daugiau laiko, kad reikia ypatingų sąlygų ir bus komplikuota, kaip reiks integruoti į kolektyvą ir panašiai, tai ir išeina, kad kam daryti kažką papildomai, jeigu galima gauti kandidatą, dėl kurio nereiks papildomų pastangų.
Manau, kad šiai dienai reikia daugiau švietimo visuomenei. Neįgalieji ilgą laiką buvo kažkaip slepiami, jų nematydavome, nežinodavome, kiek jų yra, kur ir kokios negalios. Trūksta neįgaliųjų į visuomenę integracijos“, – kalbėjo R. Karavaitienė.
Skatina įdarbinimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų teigimu, jau keletą metų šalyje yra įgyvendinama Institucinės globos pertvarka, – kuriamos alternatyvios institucinei globai paslaugos bendruomenėje, padedančios ugdyti žmonių su negalia savarankiškumą, įsitraukimą į darbo rinką.
„2020-2023 m. Neįgaliųjų reikalų departamentas įgyvendina projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriame greta socialinių dirbtuvių, apgyvendinimo apsaugotame būste, pagalbos priimant sprendimus paslaugų teikiama ir įdarbinimo su pagalba paslauga.
Įdarbinimo su pagalba specialistai padeda darbingo amžiaus neįgaliajam įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, t. y. susirasti jam pagal gebėjimus ir rinkos galimybes tinkamą darbą, bendrauti su darbdaviu ir kitais darbuotojais, o taip pat teikti tolimesnę pagalbą, kuri padeda kuo ilgiau pasilikti darbovietėje.
Planuojama, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu paslaugą gaus virš 300 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. Šiuo metu įdarbinimo su pagalba specialistai dirba su 150 žmonių, turinčių negalią“, – teigė ministerija.
Pasak jų, 2020 m. daugiausia neįgaliųjų buvo įdarbinta suteikiant subsidijas, dalis gavo paramą darbo vietoms steigti.
