„5G ryšys yra technologinė ateitis, tačiau kartu su jo teikiamomis galimybėmis kyla ir įvairių, tame tarpe ir saugumo rizikų“, – posėdyje teigė vienas iš pataisų autorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius įsitikinęs, kad elektroniniai ryšiai yra valstybės turtas, todėl leisdama operatoriams jais naudotis valstybė gali nustatyti tam tikras sąlygas.

Vyriausybinės strateginius sandorius tikrinančios komisijos narys Alminas Mačiulis prašė pavesti Vyriausybei įvertinti pataisas, kurios užkardytų netinkamą veiklą diegiant 5G technologijas.

„Pataisos svarbios komisijai – gerokai smarkiai plėstųsi komisijos veiklos apimtis“, – sakė jis.

M. Abukevičiaus teigimu, radijo dažnių 5G ryšiui konkursą reikia skelbti kuo greičiau, o Vyriausybės išvados rengimas terminus atidėtų.

„Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen komentuoja, kad patvirtintas projektas, numatantis tikrinti ir tuos ryšio operatorius, kuriems radijo dažniai buvo suteikti iki praėjusių metų pabaigos, tik apribos rinką, tačiau neužtikrins ryšio tinklų saugumo. Anot jo, ryšio tinklų saugumui užtikrinti būtini aiškūs techninio pobūdžio reikalavimai ir kriterijai, taikomi visiems tiekėjams, ol tiekėjų šalinimas vien dėl jų kilmės šalies, nesant jokių įrodymų apie neteisėtą veiklą, to padaryti nepadės.

„Toks svarbus sprendimas, turėsiantis milžiniškų pasekmių Lietuvai, turėtų būti kruopščiai įvertintas ir priimtas tik po išsamių konsultacijų su atitinkamomis susijusiomis šalimis, įskaitant telekomunikacijų operatorius, pramonės įstaigas, tiekėjus ir kitas suinteresuotas šalis. Deja, šiuo atveju to padaryta nebuvo.

Apmaudu, kad labai sudėtingą 5G technologijos diegimą bandoma reguliuoti politiniais sprendimais. Politinė aplinka nuolat keičiasi, dėl to svarbu užtikrinti 5G ryšio taisykles, kurios būtų apsaugotos nuo bet kokios politinės įtakos.

Pavyzdžiui, Suomija ir Vokietija, priešingai nei Lietuva, didžiausią dėmesį nusprendė skirti tam, kad visų gamintojų įranga būtų tikrinama ir atitiktų saugumo kriterijus. Nors minėtos šalys pasilieka teisę išmesti tam tikrus tiekėjus iš rinkos, to priežastis turi būti paremta įrodomais faktais ir realiomis grėsmėmis

Esame pasaulyje pirmaujantis, patikimas ir labiausiai tikrinamas informacijos ir ryšių technologijų tiekėjas, turintis ne vieną ekspertų pripažintą saugumo sertifikatą. „Huawei“ jau 17 metų prisideda prie skaitmenizacijos skatinimo Lietuvoje, ir per šį laiką neturėjo nei vieno saugumo incidento. Esame pasiruošę bet kokioms įrangos patikroms, kurios leistų ir toliau užtikrinti, kad ryšio tiekimas Lietuvoje ir toliau bus saugus, o Lietuva išliks konkurencinga diegiant naujos karto skaitmeninius sprendimus“, – rašoma komentare.

Įstatymo pakeitimai numato, kad radijo dažniai 5G ryšiui būtų skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus. Krašto apsaugos ministerija nustatys įrangos, kuri bus vertinama nacionalinio saugumo požiūriu, sąrašą.

Ryšių reguliavimo tarnybą ketinama įpareigoti kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl 5G tinklams naudojamos įrangos įvertinimo.

Ryšio operatoriai, jau naudojantys šio kriterijaus neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turėtų juos pasikeisti iki 2025 metų pabaigos. Kitaip jie negalės pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšiui.

Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visoje Lietuvoje jau pradėjo diegti naujos kartos „Ericsson“ bazines mobiliojo ryšio stotis, kurios pakeis iki šiol naudotą „Huawei“ įrangą. „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas (Donas Striombergas) pernai BNS sakė, kad „Telia“ atsisako „Huawei“ įrangos ir dėl geopolitinių priežasčių.

„Huawei“ atstovai BNS tuomet teigė apgailestaujantys, kad „Telia“ sprendimams įtakos daro geopolitika.