Tai, anot Valstybės kontrolės, sietina su valstybės pagalba: 80 proc. viso 2020 m. COVID-19 priemonių paketo sudarė subsidijos, socialinės išmokos ir įvairūs įmonių patiriamų išlaidų kompensavimai. Kitose ES šalyse tokiai paramai buvo skirta 17 proc. COVID-19 priemonių paketo.

Visgi Valstybės kontrolė praneša, kad daugėja nemokių „įmonių-zombių“. Tai apsunkina žmogiškųjų ir finansinių išteklių perskirstymą efektyvesniam naudojimui ir Lietuvos ekonomikos potencialo didinimą.

„Kuo ilgiau tęsiasi pandemija ir įvairūs ribojimai, tuo didesnė tikimybė, kad ekonomika po COVID-19 atrodys iš esmės kitaip: keisis vartotojų įpročiai, todėl įmonėms reikės prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

Svarbu siekti palankesnio viešiesiems finansams COVID–19 paketo priemonių balanso. Mažinant valdžios sektoriaus balansui tiesioginį poveikį turinčių ir didinant nebalansinių priemonių apimtį, galima būtų sumažinti nemokių įmonių augimo riziką, deficitą ir skolą“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.

Valstybės kontrolė projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 8,1 proc. BVP, 2022 m. – 4,6 proc. BVP, o 2023–2024 m. išliks deficitinis, nors ir toliau nuosaikiai mažės. Tikėtina, kad dėl COVID-19 atsiradę pasikeitimai valdžios sektoriaus išlaidų struktūroje, daugiausiai susiję su socialinių išmokų, subsidijų ir kitų išlaidų augimu, bus ilgalaikiai.

Lietuva kovai su COVID-19 pasekmėmis išnaudos didelę fiskalinės erdvės dalį – valstybės skola 2024 m. sudarys beveik 60 proc. BVP. Augant skolai, lieka mažiau galimybių pasiruošti viešųjų finansų iššūkiams, kylantiems ne tik dėl makroekonominių šokų, bet ir dėl visuomenės senėjimo ir klimato kaitos.