Šis veiksmų planas – Europos žaliojo kurso dalis. Juo siekiama, kad iki 2050 metų Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Nulinės taršos veiksmų planu Komisija sieks ne tik taršos prevencijos, jos mažinimo bei stebėsonos, bet ir šio klausimo įtraukimo į kitas politikos sritis. Taip pat siekiama, kad ekonomika augtų tvariai ir tai nebūtų didesnės taršos priežastimi.

Plano pristatyme dalyvaus EK pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas, vadovaujantis Europos žaliojo kurso programai bei Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Europa ir Lietuva susiduria su taršos problemomis, kurios turi neigiamą ekonominį poveikį bei tampa lėtinių ligų priežastimi. Be to, tarša didžiausią įtaką daro labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms: senjorams, vaikams, žmonėms su negalia“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

„Nulinės taršos veiksmų plano tikslas yra užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmonės gyventų aplinkoje, kuri nekeltų pavojaus jų sveikatai“, – pridūrė jis.

EK duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais dėl aplinkos oro taršos Europos Sąjungoje kasmet registruojama daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių (įskaitant vėžio atvejus), o dėl triukšmo – 48 tūkst. išeminės širdies ligos bei 6,5 milijono lėtinio miego sutrikimo atvejų.

Oro, vandens ir dirvožemio tarša taip pat yra vienas iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių.