„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją. Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.

Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP. Siekdama šių tikslų, Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai jau 2024 m. skirti 1,5 proc. BVP, o ateityje šis skaičius turėtų augti iki 3 proc.“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Juo labiau, kad Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.

Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.

Pasak ministrės, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžias, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi. Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis ir turi visas galimybes augti. 2019 m. gyvybės mokslų sektoriuje Lietuvoje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų, pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m., jo vertė padidėjo net 62 proc.

Didžiausios Lietuvos sektoriaus eksporto rinkos 2020 m. buvo JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Kinija (6,3 proc.). Apie 47 proc. gyvybės mokslų sektoriaus lietuviškos kilmės eksporto atiteko ES šalims.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia dar labiau reformuoti ir pagerinti inovacijų aplinką šalyje, užtikrinti tinkamą finansavimą mokslo bei technologijų plėtrai. Svarstomos galimybės sukurti talentų į šią sritį pritraukimo priemonę, o taip pat skatinti įmones perkvalifikuoti darbuotojus, reikalingus šiai pramonei šakai. Ministerija siekia sukurti specialią finansinę priemonę, kuri skatintų gyvybės mokslų plėtrą Lietuvoje.

Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas priemones iki šių metų gegužės mėn. finansuoti 8 „Biotechpharmos“ ir susijusių bendrovių UAB „Celltechna“ bei UAB „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ projektai už daugiau kaip 19,6 mln. eurų.

„Northway Biotech“ nesenai paskelbė, kad kartu partneriais jau išbando vaistus, skirtus COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, antikūnai rinką turėtų pasiekti jau šiemet.