„Lietuva, deklaruodama energetinės nepriklausomybės siekį bei norą sparčiai transformuoti ekonomiką ir energetiką žaliuoju kursu, tuo pačiu tokiai strategiškai svarbiai sričiai skiria tik tiek, kiek reikia užtikrinti minimaliam ES reikalavimui, t. y. žaliajai transformacijai skiriama vos 37 proc. visų plano lėšų“, – pranešime teigia LPK.

Pasak konfederacijos, 2021 metų vasario pradžioje socialiniams partneriams pristatytame plano projekte buvo žadama žaliajai transformacijai skirti 42 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytos sumos.

„Palyginti su praėjusios Vyriausybės sumodeliuota struktūra, kai energetikos srities investicijoms buvo numatyta daugiau kaip 900 mln. eurų, dabartiniame plane energetikai skirtų lėšų dalis sumažinta maždaug trečdaliu. Neramu, kad finansavimas sumažintas privačių subjektų sąskaita, kai tuo tarpu lėšos valstybės projektams liko tokios pačios“, – sako LPK.

Pasak pramonininkų, nors tikėtasi, kad ES struktūrinių fondų lėšomis bus skirtas finansavimas poreikiams, kurie liko nepatenkinti plano lėšomis, paaiškėjo, kad ne visos priemonės, kurioms finansavimas buvo nurėžtas plano paskutiniame projekte, yra įtrauktos į ES struktūrinių fondų priemones.

„Atsižvelgiant į tai, LPK prašo inicijuoti plano koregavimą, kadangi ES struktūrinių fondų finansavimas beveik neprieinamas didelėms įmonėms, kurios yra šalies eksporto variklio pagrindas ir yra pajėgios itin reikšmingai prisidėti prie siekiamų transformacijų įgyvendinimo“, – sako verslo atstovai.

Pasak LPK, ženkliai didesnės lėšos turėtų būti nukreipiamos į biometano, žaliojo vandenilio, biodegalų sritis, kur labiausiai trūksta finansavimo.

„Išvardintoms sritims skyrus tik tiek, kiek šiuo metu yra numatyta plane, nebus pasiekta jokio efekto. Numatytomis lėšomis pavyktų pasiekti tik pavienius bandomuosius projektus, o ne užsibrėžtą proveržį. Plane nėra visiškai jokių žiedinės ekonomikos priemonių skatinimo“, – teigia pramonininkai.

LPK teigimu, rengiant planą nepakankamai atsižvelgta ir į ES vandenilio strategiją, kuria siekiama iki 2050 metų integruoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorių.