Pasaulyje – žaliavų krizė

Pranešimo pradžioje ekonomistė teigė aptarsianti didžiųjų pasaulio šalių ekonominę būklę bei pasakojo, kad šiandien galime stebėti vis didesnį Kinijos atsigavimą.

„Staigiai atsigavusi Kinija kelia pasaulio prekybos pulsą. Kinijos vaidmuo kalbant apie Europą, labai stipriai išaugo tiek iš importo pusės, bet ir kaip eksporto rinka.

Po pandemijos Kinijai susiėmus ir drastiškomis priemonėmis nugalėjus pačią ligą, taipogi, įliejus daug skatinimo į ekonomiką, Kinija atsigavo labai greitai. Jie pirmieji pradėjo demonstruoti augimą ir tai pasiekė ir brandžiąsias ekonomikas“, – sakė ji.

Kalbėdama apie JAV I. Genytė Pikčienė aiškino, kad šiuo metu ši šalis į rinką meta didelius pinigus, tačiau tai atsilieps dviženkliame šalies deficite.

„Tai – didelės fiskalinės skylės ir, atitinkamai, tos pastangos generuos didesnį atšokimą. Tarptautinis valiutos fondas JAV prognozuoja šiemet didelį augimą. Tai – sprintas“, – teigė ji.

Visgi euro zonoje situacija kiek kitokia, aiškino ekonomistė.

„Tai iš daugelio šalių susidedantis regionas, procesai vyksta ne taip greitai, tai ir skatinimo pajėgumai yra gerokai siauresni“, – teigė ji.

Tarptautinis valiutos fondas, kaip teigė, euro zonai prognozuoja 4,4 proc. atšokimą, tačiau, anot jos, pernai turėjome nemažą kritimą, o tai reiškia, kad atsigavimas gali užtrukti.

„Matome, kad atsigavimo pulsas jaučiamas plačiai, bet tas atsigavimas nevyksta labai sklandžiai.

Kaip žinia, pandemija, virusas, karantinai bei kitos izoliacijos priemonės pernai sutraukė pridėtinės vertės ir tiekio grandines ir dėl to susiformavo lokalūs prekių ir žaliavų deficitai. Susidarius jiems, tos šalys, kurios eksportuoja žaliavas, jos pradėjo riboti eksportą ir stengtis apsaugoti savo vidaus rinkas nuo šių prekių trūkumo ir žaliavų, o importuotojai ėmė kaupti atsargas. Tai suformavo kainų kilimo lūkesčius“, – sakė ji.

Žaliavų kainas, anot ekonomistės, kelia atsigavę ir pasaulio pramonės ir statybų sektoriai.

„Pramoninkai tikisi didėjančių užsakymų, paklausos augimo, eksporto augimo ir ateitį piešia rožinėmis spalvomis. Statybose jaučiama sujudimas, ne vien Lietuvoje rinka pulsuoja padidintu dažniu. Taip ir yra Kinijoje.

„Neseniai nuvilnijo apšiltinimo medžiagų deficito krizė, polistireno trūkumas, kalbant apie medieną, tai irgi jaučiama, nes Rusija gąsdina, kad apribos tiekimą. Įvairios medienos plokštės šiuo metu yra deficitas ir jų kainos keičiasi greitai. Logiška, kad tas brangimas iš kaštų pusės yra ir jis pakoreguos galutinius rezultatus“, – apie galimai brangsiančias statybas ir nekilnojamo turto kainas sakė ekonomistė.

Apibendrindama ji pasakojo, kad po pirmojo karantino šoktelėjo beveik visų maisto žaliavų kainos. Pagal skaičiuojamą maisto kainų indeksą yra pabrangę trečdaliu.

„Labiausiai brango aliejai, grūdai ir kitos maisto žaliavos. Mėsa brango kukliau“, – sakė ji.

Lietuviai turtingėja

I.Genytė Pikčienė kalbėdama apie tai, kaip sekasi Lietuvai, teigė, kad tai daryti smagu, nes nepaisant to, kad laikotarpis buvo kupinas iššūkių ir išbandymų, mūsų šaliai ši krizė buvo gerokai švelnesnė.

„Labai smagu išsiskirti tose makroekonominėse lenktynėse gerąja prasme. Rikiuojamės tarp lyderių ir tų šalių, kurios sėkmingiausiai susidorojo su pandemija“, – teigė ji.

Ekonomistė taip pat tikino, kad daugėjant pasiskiepijusių asmenų, bereikia sulaukti, kada vėl galėsime grįžti į įprastą gyvenimą, o tada į jį grįš ir ekonomika.

„Kai grįš žmonės į įprastą gyvenimo ritmą, grįš ir ekonomika. Net sakyčiau, kad į tokį intensyvesnį, nes visi norėsime atsigriebti tiek vartodami, tiek poilsiaudami, tiek būsime išsiilgę paslaugų, kurios buvo atsidūrusios pandemijos smaigalyje ir pulsime jas vartoti“, – tikino ji bei kalbėjo, kad iš sudėtingos situacijos Lietuvą ištempė ir eksportas.

I.Genytė Pikčienė aptarė situaciją ir darbo rinkoje. Ekonomistė sakė, kad pernai buvo nemažai nerimo, o nedarbas Lietuvoje augo labai smarkiai, tačiau dabar nedarbas jau mažėja.

„Mūsų priemonių nepakako, kad pažabotume nedarbo augimą, bet ekonomikai atsigaunant ir verslui pulsuojant tankiau, darbo rodikliai gerėja“, – sakė ji ir užsiminė ir apie pernai vykusį atlyginimų augimą.

„Galime matyti, kad gyventojų dalis, kurie gauna mažiau nei 1 tūkst. Eur bruto, susitraukė, o tuo tarpu gyventojų, kurie gauna daugiau nei 1 tūks.t Eur dalis visuomenėje – išaugo. Tai reiškia, kad Lietuva turtingėja ir auga mūsų vidurinioji klasė. Tai – labai svarbu“, – sakė ji bei džiaugėsi puikia Lietuvos sportine forma.

Įspėjo dėl infliacijos ir situacijos NT

Visgi kaip vieną nerimą keliančių dalykų ekonomistė įvardijo infliacijos augimą ir teigė, kad kainos, greičiausiai, kils ir toliau.

„Metų pradžioje, kuomet dar nebuvo įsibėgėjusios tarptautinės žaliavų rinkos kainų prasme, visi manėme, kad infliacija pavasarį bus, bet tai bus atšokimas nuo bazės ir tiek, o vėliau situacija normalizuotis, bet ką matome dabar, tai tie tarptautinių rinkų ir tiekimo grandinių nesklandumai yra užsitęsę ir tas kainų ralis pasaulinėje rinkoje tęsiasi ir aštrėja.

Ir paklausos pusės dar nėra to timptelėjimo, kuris prasidės tada, kai visur baigsis karantinai. Tai infliacijos perspektyvos nėra palankios ir ji įgauna pagreitį“, – perspėjo ji.

Ekonomistė prasitarė ir apie tai, kad nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiandien vykstanti situacija nėra visai tvari, o pažeidžiamiausi yra tie, kurie šiandien perką būstą investicijai ir tai daro su kreditu.

„Visgi gal reikėtų nusiraminti, nes tai visuomenėje nėra šiaip pažeidžiamiausi žmonės, jie turi lėšų, jiems reikia nebe pirmo būsto ir patys turi suvokti riziką, kurią priima.

Dar kalbant apie būsto ir nuomos kainas, pandemijos metu jų augimas yra aplenkęs nuomos kainų augimą, tai reiškia, kad iš nuomos yra susitraukusi ir grąža“, – sakė j bei prasitarė, kad artimiausiu metu Europos centrinis bankas palūkanų kelti neturėtų ir visi galime būti ramesni.

Per daug įsijautėme?

Ekonomistė, aptardama viešuosius finansus, teigė, kad Lietuva su savo viešaisiais finansais turėtų elgtis atidžiau ir ekonomikai nebereikia tokio didelio skatinimo, kaip yra numatyta.

„To skatinimo tiek nereikia, kiek priplanuota, nes pagal valdžios sektoriaus skolos lygį labai stipriai išsišauname į priekį ir lenkiame net Latviją, kuri startinėse pozicijose stovėjo prasčiau ir turėjo didesnę skolą.

Per daug įsijautėme į ekonomikos gaivinimą, kurio, kaip matome, dabar praktiškai net nebereikia“, – sakė ji.