Seime – užmojis nuo stambiųjų ūkininkų nubraukti milijonus: numatyta išmokų riba galiotų įskaičiuojant ir tolimus giminaičius

150 tūkstančių eurų, ir ne daugiau – į tokias maksimalias pagrindines tiesiogines išmokas galėtų pretenduoti visa susijusi asmenų ar įmonių grupė, o ne atskira žemės ūkio bendrovė ar ūkininkas. Branduolinę pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Jei ji būtų priimta, tai reikštų, kad didžiausios žemės ūkio grupės, tokios kaip „Auga“, „Agrokoncernas“ ar „Linas Agro“, netektų milijonų eurų. Taip pat, netgi tolimi stambaus ūkininko giminaičiai būtų laikomi susijusiais asmenimis ir turėtų kartu neviršyti apribojimo.

M. Majauskas siūlo Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatyme numatytas išmokas ūkininkams suveržti iki 150 tūkst. eurų ribos, įskaitant visus susietus asmenis. Jau dabar yra atskirų bendrovių ar ūkininkų, kurie net nevertinant susietumo šią ribą peržengia.

„Tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Ši suma negali būti didinama per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą“, – siūloma pataisoje.

Iki šiol praktikoje išmokas atskirai gauna kiekvienas ūkininkas ar bendrovė, o susietumas nebuvo vertinamas.

Pagal GPM įstatymą susietumas yra itin platus: tai ne tik giminaičiai, tokie kaip sutuoktiniai, tėvai ar vaikai, bet netgi ir sugyventinio giminaičiai. Jei vienas ūkininkas eina vadovaujančias pareigas kitame ūkyje – tai jau taip pat susiję asmenys. Jei siūloma pataisa būtų priimta, smulkiesiems ūkininkams tektų pasitikrinti, ar jų giminės medyje nėra stambių žemvaldžių.

M. Majauskas patikina surinkęs bent 36 Seimo narių parašus iš skirtingų frakcijų, įskaitant ūkininkus, anot jo, iniciatyvai pritarė ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pagrindinė tiesioginė išmoka – tai iš ES lėšų mokama kompensacija už deklaruotą pasėlių ar žemės ūkio naudmenų plotą, paprastai ji yra pati didžiausia ūkininko gaunama išmokos dalis. M. Majausko pateikta pataisa neapima išmokų už žalinimą, pirmuosius hektarus, jaunajam ūkininkui ar kitų išmokos dalių.

M. Majausko pataisa, jei būtų priimta, ji itin griežtai įgyvendintų ES Tarybos reglamentą, kuris tereikalauja išmokas, viršijančias 150 tūkst. eurų, sumažinti bent 5 proc.

Pagrindinė tiesioginė išmoka kasmet auga ir šiemet siekia 74,72 Euro už hektarą – maksimali 150 tūkst. eurų riba būtų pasiekta viršijus 2.007 hektarus ploto. Palyginimui, didžiausių žemės ūkio grupių plotai viršija ir 30 tūkst. hektarų.

Majauskas: iš didžiausiųjų būtų perskirstyta 15 mln. eurų

Pats M. Majauskas paaiškina, kad jau 2019 metais buvo patvirtintos tiesioginių pagrindinių išmokų lubos, siekiančios 150 tūkst. eurų, tačiau jos nebuvo taikomos susietiems asmenims, tai sudarė galimybę skaidyti nuosavybę ir iš išvengti šio apribojimo. Taip pat pagal trumpai galiojusią tvarką, buvo leidžiama išskaičiuoti atlyginimus ar susijusius mokesčius.

„Šis apribojimas nebuvo efektyvus. Todėl siūlome riboti tiesioginę pagrindinę išmoką ne tik vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims taip, jog ji iš tiesų negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu“, – siūlo M. Majauskas.

Pasak jo, ES parama Lietuvoje yra ypač svarbi žemės ūkio gyvybingumui, perdirbimo pramonės konkurencingumui bei būtiniausių maisto produktų tiekimui šalies gyventojams.

„Deja, reikšminga dalis žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms. Nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys gauną reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – įsitikinęs M. Majauskas.

Preliminariais jo skaičiavimais, apribojus išmokas stambiausiems žemvaldžiams, būtų sudaryta galimybė smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų. Tai skatintų darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją.

M. Majauskas tikisi, kad naujas ribojimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama.

Tarp pataisą pasirašiusių Seimo narių – ir opozicijos atstovai: socialdemokratai Algirdas Sysas, Eugenijus Sabutis ar Rasa Budbergytė, Darbo partijos atstovai Andrius Mazuronis ir Vytautas Gapšys, mišrios grupės narys Vytautas Bakas.

Dešimtys bendrovių viršija jau dabar

2019 metais jau būta bandymo apriboti ūkininkams skiriamas išmokas, nevertinant susietumo, tačiau patyliukais ši praktika buvo „numarinta. Kaip rašė „Delfi“, neatsirado nė vieno subjekto, kuriam išmokos būtų mažinamos, įvertinus galimybę iš išmokų atimti atlyginimus.

Pernai metais Žemės ūkio ministerija suskaičiavo 30 subjektų, kuriems atskirai galėtų būti taikomas išmokų mažinimas, neįvertinant susietumo. Visą sąrašą galima rasti čia. Tačiau tuomet vertintos visos žemdirbių gautos tiesioginės išmokos, o ne tik pagrindinė. „Delfi“ publikacijos apačioje pateikia lentelę su didžiausiais išmokų už plotą gavėjais.

2019 metais ir „Delfi“ ir žurnalas „Reitingai“ pristatė tyrimą, kuriame pristatė stambiausius šalies žemvaldžius – didžiausias Lietuvos žemvaldys yra Ramūnas Karbauskis, kuris per „Agrokoncerno“ įmonių grupę, o taip pat kaip ūkininkas, nuosavybės teise gali valdyti apie 22-24 tūkst. hektarų žemės, kas pagal plotą prilygsta Kauno bei Šiaulių miestų teritorijoms kartu sudėjus.

Tuomet „Agrokoncerno“ įmonių grupė savo finansinėse ataskaitose nurodė, kad iš viso Lietuvoje valdo 35 tūkst. hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės. Vien už tokį plotą pagrindinė išmoka šiemet siektų 2,615 mln. eurų, o įvedus apribojimą – 0,15 mln. eurų.

Antroje vietoje atsidūrė verslininkas Darius Zubas, kurio netiesiogiai kontroliuojama „Linas Agro Group“ tuomet dirbo 17.266 hektarus žemės, iš kurių 7655 ha buvo nuosavi.

Kas būtų susieti: dalintis tektų ne tik su broliu, bet ir svainio ar senelio broliu

GPM įstatyme susijusių asmenų sąvoka yra itin plati.

Jei gyventojas yra juridinio asmens dalyvis (akcininkas, pajininkas ar pan.), arba jis yra valdymo organų narys, tai laikoma susijusiais asmenimis. Pvz., netgi jei stambus ūkininkas būtų kitos žemės ūkio bendrovės vadovybėje, tai galėtų paramą mažinti tiek įmonei, tiek ūkininkui.

Jei ūkininko sutuoktinis, sužadėtinis, arba sugyventinis yra įmonės vadovybėje, ūkininkas ir įmonė taip pat bus laikomi susijusiais asmenimis.

Susijusiais laikomi tie gyventojai, kurie yra ne tik sužadėtiniai, sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet ir kitokie giminaičiai – tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios bei jų vaikai, senelių broliai ir seserys, o taip pat pusbroliai ir pusseserės, rašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinime.

Susiję yra ir sutuoktinio, sugyventinio giminaičiai – tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys.

Tėvų, vaikų, brolių, seserų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ir pastarųjų tėvai, vaikai, broliai bei seserys taipogi laikomi susietais.

Susietumui pakanka vienoje bendrovėje po daugiau kaip 25 proc. akcijų, pajų, ar dalių. Pvz., jei trys ūkininkai įsteigtų asociaciją, jie visi būtų laikomi susietais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino, kad tiesioginėms išmokoms nėra taikomos išmokų lubos, todėl ŽŪM patvirtintuose teisės aktuose susietumo tikrinimas nėra numatytas ir šiuo metu nėra tiriamas. Susietumas vertinamas pareiškėjams, prašantiems paramos tik pagal vieną iš tiesioginių išmokų schemų – „Išmoka jaunajam ūkininkui“.

ES tokio griežto įgyvendinimo nereikalauja

Europos parlamento ir tarybos reglamentas, kuriuo argumentuojamas tokios pataisos poreikis, nereikalauja tokio griežto paramos mažinimo.

Reglamente įvertinta, kad skirstant tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms, neproporcingai didelės išmokų sumos paskirstomos gana nedideliam stambių paramos gavėjų skaičiui, ir tai nėra būtina dėl jų gebėjimo pasiekti masto ekonomiką.

„Todėl valstybės narės turėtų bent 5 proc. sumažinti 150 000 EUR viršijančios bazinės išmokos už plotus, kuri turi būti skiriama ūkininkams, dalį“, – rašoma reglamente.

Taip pat, siekiant neproporcingo poveikio tiems stambiems ūkiams, kuriuose sukuriama daug darbo vietų, galima šį mechanizmą taikyti kompensuojant ūkininkams už darbo vietas.

„Šiuo metu ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas ir šiuo metu Lietuvoje nėra taikomas“, – pripažįsta ir pataisos autorius M. Majauskas.