Tapo didžiausia plyno lauko investicija regione

2005 m. SBA grupei priklausanti „Visagino linija“ gamykla, pradėjusi veikti per rekordinį vienerių metų laikotarpį, tapo didžiausia privataus kapitalo plyno lauko investicija regione. Kaip pažymi „Visagino linija“ vadovas Raimondas Bakšys, pradžioje buvo investuota apie 21 mln. Eur, iš jų apie 7 mln. Eur – valstybės subsidija. Po kelerių metų įmonė tapo strateginiais koncerno „IKEA“ partneriais.

Iki pasirašant sutartį su Švedijos baldų milžine „Visagino linija“ dar bandė vystyti savo prekės ženklus, bet galiausiai, kaip sako R. Bakšys, masto ekonomija laimėjo.

„Tai yra masto ekonomijos padarinys, kad su tokia įranga, kokią turime, logiškiausias sprendimas klientams tiekti masinę gamybą“, – sako jis.

„Visagino linija“ gamykloje masiškai gaminami skydiniai baldai: stalai, komodos, lentynos, stalčių komplektuojančios dalys. Per metus natūraliu lukštu ir pigmentine apdaila dengtos medžio drožlių plokštės čia paverčiamos į vidutiniškai 650 tūkst. stalų, 1,2 mln. komodų bei milijonus įvairių komponentų. Įmonės gaminiai dažniausiai keliauja į Šiaurės Ameriką, po Europos šalis, Skandinaviją ir Aziją.

Robotai keičia žmonių fizinį darbą

36 tūkst. kv. m gamybos plote pluša apie 800 darbuotojų ir kelios dešimtys robotų. Kai kurie iš jų net turi vardus. Pakavimo procese dirba robotas vardu Kryžmantas.

„Mūsų linijos pačios yra protingosios mašinos – turi algoritmus, tarpusavyje kalbasi ir bendrauja viena mašina su kita“, – pažymi vadovas.

„Visagino linijos“ gamyba – smarkiai automatizuota. Automatizacija, kaip pasakoja, vyksta nuo pat pirmos įmonės veiklos dienos. Perkama naujausia įranga, nes tik su tokia esą galima konkuruoti. Nors kasmet investuojama į naujus robotus, tačiau dėl to, kaip tikina, darbuotojų nemažėja.

„Bet kokiu atveju įmonei augant, darbuotojų skaičiaus mažėjimo neplanuojame. Žiūrime pagal situaciją, ką reikia gaminti – pagal užsakymus“, – apie pokyčius su darbuotojais atsako R. Bakšys.

Paskutinė įmonės investicija – baldų kojų remonto mašina, kuri gamyklai atsiėjo 750 tūkst. Eur. Iš visų „IKEA“ baldų gamintojų vienintelė „Visagino linija“ gamina baldų kojas. Prieš įdiegiant šį įrengimą, šiame procese dirbo 15 žmonių, dabar teliko du – vienas dirba linijos pradžioje, ją pakrauna, kitas – jos gale nukrauna.

„Ką darė žmonės, šiandien daro labai protinga mašina. Čia vyksta automatizuotas kojų remontas: lazeris skenuoja koją ir atpažįsta defektus – skylutes faneroje, perduoda signalą glaistymo zonai, ir defektai užglaistomi termovašku. Tuomet koja keliauja į kitus procesus – vyksta šlifavimas ir apdaila“, – pasakoja proceso vadovu dirbantis Linas.

Netoliese kitas į krūvą lentas kraunantis robotas pakeitė dviejų žmonių darbą, o apdailos linijoje greitai taip pat nebeliks dirbančių dviejų žmonių.

Pernai teko stabdyti gamybą dviem mėnesiams

Automatizacija gamyklai leidžia ištisus metus dirbti 24 val. 7 dienas per savaitę. Gamybos procesai stoja labai retai – per didžiąsias šventes, tokias kaip Kalėdas ir Velykas. Tiesa, pernai teko sustoti ir ilgesniam laikui, kai įmonę užklupo pandemijos sukelti sunkumai.

„Pajutome kovidą, bet krizės ekonomikoje kaip ir nėra. Mes pernai pilnai stovėjome apie du mėnesius, vėliau atsigavimas dar keletą mėnesių buvo banguotas. Gal tik nuo rugpjūčio pabaigos jau perėjome į didelį greitį.

Stojo visa grandinė: žaliavų tiekimas, parduotuvės, pirkimas. Dabar atsiranda kitų problemų, susijusių su konteinerių transportu. Šiuo metu tai – didžiulis iššūkis, kartais tenka nukelti ir kai kuriuos užsakymus, trūkinėja tiekimo grandinės“, – pažymi „Visagino linijos“ vadovas.

Viena iš žaliavų, kurios šiuo metu labiausiai trūksta, – lietuviškas pušies masyvas.

Dėl šių sunkumų įmonės finansiniai metai buvo prastesni, nei planuota: „Gamyba buvo sustojusi – iškart šeštadalis metų iškrenta, galima paskaičiuoti, koks tai žymus kritimas.“

Kaip skelbiama SBA grupės pranešime, pernai „Visagino linija“ produkcijos pardavė už 74,6 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei užpernai. Šių metų pirmąjį ketvirtį įmonės pardavimai sudarė 16,7 mln. eurų ir buvo 4 proc. mažesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Skiepytis norėtų apie ketvirtadalis darbuotojų

Tačiau dėl koronaviruso grėsmės gamybos įmonei neteko stabdyti. „Židinių neturėjome, turėjome daug pavienių atvejų, daugiausiai atėjusių iš aplinkos“, – tikina vadovas ir priduria, kad gamykloje laikomasi itin griežtų saugumo reikalavimų. Kiekvienas darbuotojas čia patikrinamas termovizoriumi, jei šis parodo ką nors įtartino, darbdavys savo lėšomis darbuotojus testuoja.

Tiesa, įmonėje prasidėjo ir darbuotojų skiepijimas nuo „Covid-19“, tačiau procesas kol kas, panašu, – vangus.

„Esame parengę paraišką – sąraše daug darbuotojų, kurie nori skiepytis. Užsiregistravo per 200 darbuotojų, keletas žmonių jau pasiskiepiję. Likusiųjų yra kitoks nusiteikimas, ypač nepasitikėjimas viena iš vakcinų. Manau, kad kai vieni pasiskiepys, kiti įsitikins, kad viskas gerai ir procesas bus greitesnis“, – balandžio pabaigoje kalbėjo R. Bakšys.

Konkuruoja su visa Lietuva

Dirbti į „Visagino liniją“ darbuotojų atvyksta ir iš kitų miestų – Zarasų ar Ignalinos, darbdavys pats organizuoja ir apmoka transportavimo išlaidas. Yra darbuotojų, atvažiavusių iš kitų miestų, kurie darbo dienomis čia ir gyvena. Vienas iš jų – pats vadovas.

„Visaginiečiu būnu nuo pirmadienio iki penktadienio. Kitomis dienomis būnu iš pajūrio ar dar kur nors“, – juokiasi R. Bakšys.

Vadovas sveikintų ir savivaldybės iniciatyvą atnaujinti susisiekimą geležinkeliu su Daugpiliu, tai esą būtų galimybė atsivežti naujų darbuotojų.

„Tai nėra jokia žvejyba, žmogus pasirenka, kur jam geriau. Pritraukiame labai konkurencingais atlyginimais ir socialiniu paketu. Pagal tyrimus, atlyginimais stengiamės būti aukštesnėje procentilėje nei rinka.

Bet konkuruojame su visa likusia Lietuva. Ryte važiuoja autobusai link Vilniaus ar kitų miestų. Mes nesame vakuume, žmogus pasiskaičiuoja – jeigu sugeba uždirbti labai žymiai daugiau, tada jam apsimoka važiuoti. Tačiau tiems, kurie didelių atlyginimų skirtumų nesuranda, prasmės judėti tikrai nėra“, – sako įmonės vadovas.

Sodros duomenimis, vidutinis atlyginimas šių metų kovą įmonėje siekė 1570 Eur popieriuje.

Paklaustas dėl konkurencijos su kitomis regiono gamybos įmonėmis, R. Bakšys tikina, kad nauja „Intersurgical“ gamykla jos itin nepadidins.

„Gerbiu konkurentus, bet nematau jokio ekonominio stebuklo. Tai vienas iš verslų, kuris sukasi šalia. Žinome savo vertę, nematau jokio išskirtinumo dėl „Intersurgical“ atėjimo“, – sako jis.

Įmonė svarsto apie gamybos plėtrą, bet konkrečių planų, kol nėra sudariusi sutarčių, dar neatskleidžia.