Seime kelią skinasi griežtesnis siūlymas
Dar balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė Seimo narių siūlymui keisti tam tikras Darbo kodekso nuostatas, susijusias su darbo apmokėjimo modeliu.
Siūlyme buvo teigiama, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos be jokių išimčių privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, kas reiškia, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų uždraustas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad šis klausimas tikrai nėra naujiena, o Trišalėje taryboje diskusijos dėl to vyksta jau keletą metų.
„Problema su grynųjų mokėjimu dažnai yra ta, kad yra klastojami dokumentai, yra parodoma, kad darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, bet be jų nėra jokių kitų įrodymų ar buvo sumokėti pinigai, ar ne. Darbo ginčų komisijoje dėl to gauname daug skundų, žmonės sako, kad ten, ne jų parašai, kad gal nesuprato, o pinigų realiai negavo“, – kodėl Lietuvai reikia keisti atlyginimų išmokėjimo tvarką argumentavo jis.
Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat yra parengusi Darbo kodekso pataisas, tačiau jų siūlymas nuo pasiūlyto Seimo narių skiriasi ir yra labiau kompromisinis.
„Siūlėme, kad kaip bendra taisyklė, atlyginimas būtų mokamas pavedimu, tačiau būtų galimos išimtys, kai šalys susitaria ir tokiu atveju yra mokama grynaisiais“, – aiškino viceministras. Visgi, anot jo, ministerija nematanti rimtų argumentų, kodėl negalėtų palaikyti dabar Seimo narių siūlomos griežtesnės darbo užmokesčio išmokėjimo tvarkos, kurioje jokios išimtys nebenumatomos.
„Tai yra išrinkti Lietuvos atstovai, o jei Seime yra pasiūlymas ir jį palaiko ne tik valdantieji, o ir opozicijos dalis, tai, manome, kad šį pasiūlymą reikėtų palaikyti“, – laidoje sakė viceministras.
Paklaustas, ar yra šalių pavyzdžių, kurios taip pat turi įsivedusios tokią arba panašią atlyginimų išmokėjimo tvarką, jis teigė, kad pavyzdžiu galėtume laikyti Skandinavijos šalis.
„Jie praktiškai visai atsisakinėja grynųjų ir kelią tikslą, kad jų neliktų ekonomikoje. Manome, kad tai – geras kelias“, – teigė V. Šilinskas.
Viceministras tikino, kad šešėlio mažėjimo grandinė veiktų taip, jog pavedimu atlyginimą gavęs darbuotojas pinigus stengtųsi išleisti taip pat pavedimu, nes tokiam asmeniui atsiskaityti grynaisiais nėra patrauklu. Tada, kaip teigė, jis pirktų paslaugas iš tų, kurie priimtų mokėjimus kortele ar pavedimu, o tada tokie verslai būtų priversti veikti skaidriai.
Bendrai V. Šilinskas tikino sutinkantis, kad klausimų dėl pinigų išsigryninimo gali kilti kaimiškose vietovėse dėl bankomatų trūkumo, tačiau tikino, kad būdų, kaip juos išsigryninti, yra ir daugiau.
Viceministras taip pat prasitarė apie tam tikrą problematiką kalbant apie vienoms ar kitoms institucijoms skolingus asmenis, mat jei uždarbis būtų pervedamas į sąskaitą, pinigai galėtų būti nuskaityti.
„Yra čia tam tikra problematika, tačiau čia atskiras klausimas.
Pavyzdžiui, asmuo išsiskyrė ir neišlaiko savo vaikų, nemoka alimentų, tai jis turi skolų savo šeimai, vaikams ir šiai dienai tas pajamas nuslėpti yra lengviau, kai žmogus jas gauna grynaisiais negu gautų pavedimu“, – teigė jis.
Pokyčių su šešėlio mažinimu nesieja
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas aiškino nesuprantantis, koks yra pagrindinis tokios Darbo kodekso pataisos tikslas.
„Tikslas mažinti šešėlinę ekonomiką ar tikrinti sąžiningumą?
Mes lyg ir pradėjome apie šešėlinės ekonomikos mažinimą, o dabar pereiname ir reikia gelbėti nuskriaustuosius. Žinoma, yra ir nesąžiningų verslininkų“ , – sutiko jis.
D. Arlauskas sakė, kad tiek pinigų įnešimas, tiek išėmimas šiandien yra labai populiarios operacijos ir daug žmonių tuo naudojasi.
„Jeigu politikai galvoja, kad jie atstovaudami Lietuvos žmonėms gali priimti sprendimus, kad uždraustų grynuosius, tai ne visiškai atliepia žmonių interesų. Žmonės nori grynųjų pinigų ir jais operuoja.
Jeigu pas mus kiekviename kaime stovėtų po bankomatą ir jei visi naudotų korteles, tada suprantu“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie ministerijos siūlytą kompromisinį variantą, D. Arlauskas teigė manantis, kad tai – geras pasiūlymas, tačiau užsiminė ir apie šioje vietoje svarbų ir bankų vaidmenį.
„Lietuvos bankas gerai padirbėjo ir nustatė kvotas, kiek nemokamai pinigų gali žmogus įnešti, bet, sakyčiau, šioje vietoje bankai tiesioginio pasipinigavimo galimybės nelabai turi.
Visgi jie žaidžia pinigais, kurie yra sąskaitose. Mes matome, kad kreditai Lietuvoje 1,5-2 proc. yra didesni nei kitur Europoje“, – teigė jis ir bendrai iš bankų pusės tai įvardijo tai kaip norą pas save laikyti ir turėti kuo daugiau gyventojų pinigų.
„Juk su jais galima kažką daryti. Aišku, bankams tai yra naudinga“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kokie iššūkiai lauktų darbdavių, jei būtų patvirtinta atlyginimų pavedimu išmokėjimo tvarka, D. Arlauskas apibendrino, kad pasaulis neapsivers.
„Aš nepatogumus labiau siečiau su žmonėmis, kurie dirba su verslo liudijimais, kurie prekiauja turguje. Manau, kad tai labiausiai palies fizinius asmenis, vartotojus, o didžiausias nepatogumas ir skriauda – patiems rinkėjams.
Čia mes kalbame kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką įmonėse, bet tai yra ne apie tai. Tiek vieni, tiek kiti yra pinigai, tik jie turi savo formą. Niekas nedarė tyrimų, kad jeigu įmonės moka grynaisiais, nuo to kažkaip padidėja šešėlis“, – sakė D. Arlauskas.
Jis teigė sutinkantis, kad šešėlį reikia mažinti, tačiau pridūrė, kad tai turėtų būti daroma kitokiais būdais.
Gali atsiliepti pačiam verslui
Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teigė taip pat atlyginimų pavedimu idėjos nepalaikanti.
„Mes šios idėjos nepalaikome ir nesuprantame. Tai neturi nieko bendro su šešėliu. Čia dar viena vėliava, kaip uždrausti grynus pinigus. Grynųjų ir taip nėra daug.
Jeigu kas moka algas šešėlyje, oficialią dalį įmonės vis tiek išmoka per banką, niekas nesiterlioja su dokumentais, todėl ta neoficialioji šešėlio dalis, ji vis tiek išliktų, niekur nedingtų“, – kalbėjo ji.
Kaip sakė, tokie pokyčiai nepatogumų atneštų ir gyventojams.
„Bankai juk gyventojams ir tiesiog užblokuoja sąskaitas, nes žmogus neužpildė kokio klausimyno, neatliko veiksmų, susijusių su pinigų plovimo ir kovos su terorizmu prevencija.
Gali būti, kad žmogus laiku nesumokėjo mokesčių ir yra užblokuojamos jos banko sąskaitos“, – sakė ji.
Grynaisiais, kaip tikino D. Čibirienė, daugiausia atsiskaito tam tikri sektoriai, kur kiltų daugiau keblumų, jei alga būtų išmokama pavedimu.
„Įsivaizduokime verslininką, kuris turi 20 kaimo parduotuvių ir pas jį dirba 20 skirtingų pardavėjų, kurios kasos aparatu gauna daug grynųjų. Su pardavėjomis sutarta, kad vadovas į parduotuvę atvyksta periodiškai ir surenka grynus pinigus.
Būna, atveža prekes į parduotuvę, tai pardavėja gali grynais viską apmokėti, taip pat bet kada grynais pasiimti savo algą iš kasos aparato.
Tarkime, ji algą pasiima vidury mėnesio, kada jai prireikia pinigų, o mėnesio gale bus laikoma, kad alga išmokėta, o jei pataisos bus priimtos ir ji mėnesio eigoje pasiims pinigus, jie nebus laikomi kaip darbo užmokesčio išmokėjimas. Darbdavys turės išmokėti per banką. Bet koks išmokėjimas grynais nebus laikomas algos išmokėjimu“, – aiškino ji.
Pasak atstovės, yra verslininkų, kuriems turėti kortelių skaitytuvus paprasčiausiai bus per brangu.
„Jų marža maža, tada jiems neapsimokės net vykdyti veiklos.
Jeigu taikomas nedidelis antkainis ir verslas neturi išskirtinių sąlygų, kokias turi didieji prekybos centrai, bus blogai“, – sakė ji ir pridūrė, kad čia yra dar daug organizacinių dalykų, kurie kelia klausimų, tarkime, bankomatų tinklas.
Ji pabrėžė, kad jų nėra daug, o daug kur pinigus leidžiama tik išgryninti, o priimti – ne.
„Delfi“ primena, kad tam, kad naujosios Darbo kodekso pataisos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą, o Seimui pritarus, jos įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d.
