M. Majausko įregistruotoje Lietuvos bankų įstatymo pataisoje siūloma nustatyti, kad „protingas atstumas – ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 km ir ne mažiau nei 97 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas“.

Ši prievolė būtų taikoma šalyje įsteigtiems bankams ir užsienio bankams ar jų padaliniams, veikiantiems Lietuvoje, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų, kurie yra šalies fiziniai asmenys ir turi mokėjimo sąskaitą. „Delfi“ žiniomis, šią kartelę peržengtų SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ bankai, daugiau nei 300 tūkst. klientų skelbė turintis ir Šiaulių bankas, ir „Citadele“, tačiau pastarasis bankas nepatikslino, kokią jų dalį sudaro privatūs klientai.

Už tokio reikalavimo nesilaikymą siūloma skirti baudas. Dabar įstatyme reglamentuota, kad bankams gali būti skiriamos maksimaliai iki 10 proc. metinių pajamų siekiančios baudos, o jų vadovai gali būti baudžiami iki 5 mln. eurų baudomis.

M. Majauskas savo pasiūlymą grindžia Pasaulio banko 2019 m. skaičiavimais, kad vidutiniškai euro zonoje 100 tūkst. gyventojų tenka 66 bankomatai, tuo metu Lietuvoje – 39. Mažiau bankomatų tik Suomijoje – 38. Daugiausia bankomatų turi Austrija, Portugalija, Kroatija ir Vokietija (atitinkamai 172, 170, 157 ir 130 bankomatai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų).

Foto: Shutterstock

Kaimyninėje Latvijoje yra 58 bankomatai, Estijoje – 67 bankomatai, Lenkijoje – 71 bankomatas 100 000 gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje bankomatų dar sumažėję ir 100 000 gyventojų tenka 37 bankomatai.

M. Majauskas informavo, kad pataisą jau pateikiant pasirašė mažiausiai 46 Seimo nariai.

Majauskas įžvelgė postūmį sujungti bankomatų tinklus

M. Majauskas patikina, kad Europos centrinis bankas anksčiau pareiškė nuomonę dėl to, kad galimybė mokėti grynaisiais pinigais išlieka labai svarbi tam tikroms visuomenės grupėms. Jis viliasi, kad pataisa pagerins prieigą prie grynųjų mažuose miesteliuose ir kaimuose, vyresnio amžiaus gyventojams, ar gyventojams su negalia, taip pat kitoms grupėms, kurioms sunku naudotis kitais mokėjimo būdais

„Nors pinigų išgryninimo operacijos Lietuvoje yra galimos kai kuriose prekybos vietose bei „Perlo“ terminaluose, ši paslauga nėra kokybiška ir teikiama pilna apimtimi. Siekiant išsigryninti pinigus prekybos vietose yra reikalaujama įsigyti prekių už tam tikrą pinigų sumą, taip pat yra ribojama išgryninama pinigų suma bei dažnai paslauga galima tik naudojantis konkretaus banko mokėjimo kortele. „Perlo“ terminaluose būna atvejų kai pinigų išgryninimo paslauga pasinaudoti nėra galimybės kadangi tuo metu terminaluose nėra grynųjų pinigų“, – argumentuoja M. Majauskas.

Anot jo, panašus įsipareigojimas pačių bankų susitarimu yra įtvirtintas ir Belgijoje, kur siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą ne didesniu nei 5 km atstumu.

Mykolas Majauskas

M. Majauskas tikisi, kad turėdami prieigą prie grynųjų, gyventojai bus labiau linkę gauti atlyginimą ar kitus mokėjimus į banko sąskaitą, taip galėtų mažėti šešėlinė ekonomika, didėti skaidrumas.

Jis atkreipia dėmesį, kad įstatymo projektas galėtų paskatinti bankus bendradarbiauti siekiant įdiegti vieningą bankomatų tinklą ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškų ir visiems prieinamų paslaugų teikimą nedidinant verslo sąnaudų.

Šiuo metu Lietuvos bankas riboja tam tikrą paslaugų apimtį už nustatytą kainą – pagal patvirtintą pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį, banko bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai turi būti galima išgryninti ne mažiau kaip 550 Eur.

„Šiuo metu vieni didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų yra užsienio kapitalo bankai, kurie veikia ir Švedijoje, prisitaikymas prie šio įstatymo projekto reikalavimų šiems bankams neturėtų sukelti jokių papildomų keblumų, kadangi šie bankai jau turi sukaupę patirtį įgyvendinant tokio pobūdžio reikalavimus“, – įsitikinęs M. Majauskas.

Lietuvos bankas: reikia vertinti poveikį

Lietuvos bankas dar linkęs detaliau analizuoti detalius galimus kriterijus ir galimą tokio sprendimo poveikį.

„Lietuvos banko nuomone, svarbu užtikrinti, kad gyventojai, gaunantys pajamas į bankų sąskaitas, galėtų naudotis savo lėšomis jiems priimtiniausiais būdais. Vis dėlto, sprendžiant apie konkrečius kriterijus, reikėtų detaliau išanalizuoti realų galimą tokio sprendimo poveikį grynųjų pinigų prieinamumui bei rinkos dalyviams. Savo ruožtu vertiname įvairias grynųjų pinigų prieinamumo visuomenei užtikrinimo alternatyvas“, – teigiama institucijos atsakyme.

Lietuvos bankų asociacija informavo, kad šiuo metu atlieka projekto teisinį vertinimą ir analizuoja galimą jo poveikį šalies finansų sektoriui bei finansinių paslaugų vartotojams.

Bankomatų vis mažėjo

Lietuvoje esantis bankomatų skaičius šiuo metu yra mažiausias bent nuo 2006 metų – šiemet pirmą ketvirtį veikė 887 bankomatai, palyginimui, prieš 10 metų buvo 1576 bankomatai, skaičiuoja Lietuvos bankas.

Tačiau mokėjimo korteles priimančių skaitytuvų, kurie naudojami parduotuvėse ar kitose atsiskaitymo vietose, skaičius per dešimtmetį sparčiai augo – šiemet buvo naudojama 60,6 tūkst. kortelių skaitytuvų, kai prieš dešimtmetį – 36,6 tūkstančio.


„Lietuvoje 95 proc. gyventojų pasiekia bankomatą iki 16 km atstumu“, – anksčiau vertino Lietuvos bankų asociacija (LBA).

LBA rengtoje apžvalgoje vertinama, kad bankų klientai turi platų priėjimą prie grynųjų: tai ne tik bankomatai, tačiau ir bankų padaliniai, „Perlo“ terminalai, veikiantys daugiau kaip 2500 prekybos taškų, taip pat parduotuvių tinklai, pvz., „Maxima“, „Iki“ „Narvesen“, „Lietuvos spauda“, „Šilas“. Grynųjų galima išsiimti ir kredito unijose.

Pažymima, kad „Perlo“ terminalai veikia net ir nedidelėse miestelių parduotuvėse, o mažuose miesteliuose išgryninimo vietų natūraliai yra mažiau dėl mažo gyventojų tankumo.

„Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis ir kitais e. būdais apyvartos auga itin ženkliai, t. y., santykinai bankomatų ir kitų išgryninimo vietų svarba mažėja“, – rašė LBA.