„Pirmiausia nereikėtų apsigauti tuo skaičiumi ir jau patikėti, kad blogiausia praeityje. Dar laukia labai rimti iššūkiai – pandemija nėra pasibaigusi. Ir, aišku, tai taip pat turės įtakos šalies ekonomikai“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė eurokomisaras.

Anot V. Sinkevičiaus, Lietuvos ekonomikos atsparumas pandemijai buvo sąlygojamas į gyventojus orientuotomis paramos priemonėmis.

„Galimai tam (ekonomikos atsparumui – ELTA) įtakos pirmiausia turėjo verslo paramos, socialiniai paketai, kurie buvo labai smarkiai orientuoti į žmones. Be jokios abejonės, įtakos turėjo ir sėkmingi derliaus metai: sėkmingas derlius reiškė išaugusį eksportą. Yra daug faktorių, tačiau reikia žiūrėti ir kitus rodiklius“, – pažymėjo jis.

V. Sinkevičius pabrėžė, kad nerimą kelia šalyje išaugęs nedarbas.

„Nedarbas išaugo ir išaugo taip pat kaip tose valstybėse, kurių BVP neaugo kaip Lietuvos. Panašu, kad tos priemonės veikė sėkmingai būtent valstybiniu lygmeniu, (atnešė naudą – ELTA) BVP rodikliui, bet kalbant apie darbo vietų išsaugojimą, deja, jos savo tikslo nepasiekė. Nedarbas yra išaugęs ir turėtų kelti susirūpinimą“, – akcentavo jis.

„Tad šiuo atveju džiaugtis yra anksti ir reikėtų situaciją labai atsargiai stebėti“, – pridūrė jis.

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.

Apie ekonomikos gaivinimo planą: nėra griežto termino, kada jis turi būti pateiktas

V. Sinkevičius sako, kad nėra griežto termino, kada ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai (EK).

„EK visada pabrėžia, kad plano svarstymas privalo būti atviras, kad planas turėtų kuo platesnį visuomenės palaikymą. Tačiau griežto termino, kada planas turėtų būti pateiktas, tikrai nėra. Yra pateikusios 14 šalių narių, yra šalių narių grupė, tarp jų ir Lietuva, identifikavusi, kad teiks planą gegužės viduryje, ir yra bent 5 šalys narės, kurios yra identifikavusios, kad planą pateiks gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir tame nėra jokios tragedijos, nėra jokių varžybų“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Sinkevičius.

Jis akcentavo, kad svarbiausia, jog planas būtų kokybiškas.

„Kokybė yra aiškumas ir konkretumas, reformos, kurios turėtų aiškius tikslus, aiškius planus, kaip tikslų bus pasiekta, ir tuomet finansavimo pagrindimas, kam ir kokios sumos yra reikalingos finansuoti, nes tai nėra investicijų planas, tai pirmiausia ir šiokia tokia reformų darbotvarkė“, – sakė V. Sinkevičius.

Pasak eurokomisaro, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali padėti Vyriausybei įgyvendinti „gyvybiškai svarbias reformas.“

„Tai svarbus finansavimas ir EK jį mato kaip itin svarbią finansinę priemonę finansuoti įsisenėjusias problemas, reformas sektoriuose, kuriuose jos nebuvo įgyvendintos. Planas vadinasi gaivinimo ir atsparumo ir pagal šalies ekonomikos požymius galbūt čia gaivinti nieko nereikia, bet atsparumas tikrai niekam nepakenkė ir, aišku, kad Lietuvoje yra sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Ši priemonė yra turbūt savalaikė ir gali padėti Vyriausybei sėkmingai įgyvendinti gyvybiškai reikalingas reformas“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis priminė, kad EK rekomendacijose Lietuvai viena iš pagrindinių sričių, apie kurią kalbama, yra socialinė politika, pagalba žmonėms, ypač regionuose, netekus darbo ir panašiais klausimais, taip pat švietimas, sveikatos apsaugos sistema ir jos kokybė.

Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

„Naujos kartos Lietuva“ plano projekte 37 proc., arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų)., 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui 9 proc. (200 mln. eurų).