„Tik dabar, Vyriausybei vis labiau tirpinant karantino įšalą, verslas pradeda kiek laisviau kvėpuoti, atsidaro parduotuvės, laisvėja maitinimo bei laisvalaikio įstaigų veikla, žmonės grįžta iš prastovų, tačiau, kaip rodo naujų įmonių steigimo statistika, pandemija ir karantinas lietuvių noro kurti naujus verslus nė kiek nesustabdė, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – Jei, sakykim, per dvidešimt penkis 2014 -2016 m. mėnesius Lietuvoje įsisteigė 21 291 įmonė, tai per tokį pat 2019-2021 m. laikotarpį jų jau pagausėjo iki 27 154. Įdomu, kad sostinėje užgimusių verslų dalis netgi kiek sumažėjo, Kaune – šis rodiklis liko beveik toks pats, Klaipėda sekė Vilniaus pavyzdžiu o štai, kaip matome infografike, likusi Lietuva naujų verslų kūrimo tempus padidino. Turint mintyje, kad artimiausiu metu ketinama daugiau ES investicijų skirti ne Vilniui, o regionams, įmonių steigimas už sostinės ribų, panašu, tik augs.“

Tendencijos neigiamos

Tačiau, kaip pastebėjo „Creditreform Lietuva“ analitikai, dabar žymiai didesnis procentas naujai registruotų įmonių taip ir lieka be darbuotojų. Jeigu seniau po mėnesio no įsiregistravimo bent vieną darbuotoją jau turėjo 45 proc. įmonių, o po dviejų mėnesių – daugiau kaip 50 proc., tai dabar tik 24 proc. mėnesį gyvavimo švenčiančių įmonių gali pasigirti samdančios bent vieną darbuotoją.

Po dviejų mėnesių nuo įsisteigimo bent vieną dirbantįjį turi 28 proc., o net 50 proc. jokio personalo neįgyja ir po dviejų metų nuo įregistravimo. Naujų įmonių samdos „įpročiai“ kiek skiriasi ir imant Vilnių bei likusią Lietuvą. Seniau likusioje Lietuvoje įmonės anksčiau pasisamdydavo darbuotojų nei tai padarydavo vilniečiai.

Tiesa, po dvylikos mėnesių gyvavimo personalu galėdavo pasigirti maždaug tiek pat sostinės ir likusios Lietuvos verslų. Tačiau dabar samdoje kiek vikresnės vilnietiškos naujokės, o ir po 6 mėnesių nuo įsisteigimo personalą turi daugiau sostinėje susikūrusių verslų.

Kodėl samda naujokėse slopsta

„Kaip vieną realiausių priežasčių, kodėl dabar registruotuose versluose darbuotojai atsiranda vėliau nei tuose, kurie buvo registruoti prieš penkerius metus, galima būtų nurodyti populiarėjančią naują įmonių juridinę formą – mažąsias bendrijas, – aiškina „Creditreform Lietuva“ direktorius, – jei minėtuoju laikotarpiu Lietuvoje karaliavo uždarosios akcinės bendrovės (UAB), tai dabar jas jau baigia aplenkti mažosios bendrijos (MB). 2014-2016 m. mažųjų bendrijų dalis sudarė 17,45 proc., o „uabų“ – 61,52 proc. naujai įregistruotų verslų. Per pastaruosius dvejus metus mažųjų bendrijų dalis (42,73 proc.) išaugo ir beveik susilygino su uždarųjų akcinių bendrovių dalimi (42,79 proc.).

Žinant, kad mažosios bendrijos gali normaliai veikti ir neturėti nei samdomų darbuotojų, nei samdomo direktoriaus (jis įdarbinamas kitokiais civilinės sutarties pagrindais), tampa aiškiau, kodėl samdomo personalo naujose įmonėse mąžta.

Kad MB įtaka samdos skaičiams reikšminga, rodo ir pirmo mėnesio po įsteigimo rezultatai. Jei seniau jau faktiškai nuo pradžių personalą turėjo 40 proc. naujokių, tai dabar 24 proc.

Be abejo, įtakos silpnėjančiai samdai naujose įmonėse tikriausiai turi ir pernelyg didelis kai kurių kūrėjų optimizmas dėl steigiamo verslo perspektyvų bei stiprėjanti vidaus konkurencija – tiek paslaugų ir prekių, tiek darbo jėgos rinkose.“