Į „Delfi“ kreipėsi nevilties apimtas vyras Aivaras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – jis nuo 2019 metų neatgauna atlyginimo ir sukauptų atostoginių, kuriuos jam skolinga Raseiniuose registruota bendrovė „Aplinkotvarka“.

Vyras teigia varstęs visų institucijų duris – kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, kur buvo priimtas sprendimas jo naudai. Mokėjo pinigus antstoliams – tai nepadėjo, mat įmonė turto neturi, veiklos nevykdo. Neatgavęs pinigų iš įmonės, jis kreipėsi ir į Garantinį fondą, tačiau ir čia nieko nepešė – įmonė nelikviduota.

„Kam tas Garantinis fondas, kam jis reikalingas, jei žmogui nieko nepadeda – kam jį reklamuoti, rodyti per televizorius?“, – kalba Aivaras.

Aivaras paaiškina, kad norint atgauti savo atlyginimą iš Garantinio fondo, įmonė turėtų būti likviduota – tačiau niekas bankroto bylos įmonei nekelia.

Foto: Shutterstock

„Antstoliams sumokėjau virš 70 eurų. Dabar skambinausi dėl bankroto kėlimo – būtų kažkur 600 eurų. Jei nelaimiu – tų pinigų negaunu. Jei laimiu, šitų pinigų vis tiek negaunu. Tai, kaip čia pasakius, man nelabai verta tokiomis sumomis mėtytis“, – sako Aivaras.

Registrų centre įregistruotas įmonės vadovas – buvęs Seimo narys Remigijus Ačas. Jis „Delfi“ tikina nesąs joks vadovas, tačiau pats save laiko situacijos įkaitu – jo iš Registrų centro neišregistruoja įmonės akcininkai, kurie yra Baltarusijos piliečiai.

Šiuo metu „Aplinkotvarka“ darbuotojų neturi, jos skola „Sodrai“ siekia 438 eurus. Oficialiai įregistruotas įmonės vadovas neketina savo iniciatyva siekti įmonės likvidavimo.

Ką daryti įkliuvus į veiklą sustabdžiusių įmonių pinkles? „Nemokamo“ atsakymo institucijos nepateikia – be teisminio proceso atgauti pinigus kone neįmanoma, o pati „Sodra“ likvidavimo imtųsi tik tuo atveju, jei skola fondui didesnė nei 3000 eurų.

Dirbo darbininku, neatgavo 2700 eurų

Į „Delfi“ kreipęsis Aivaras sakosi išbandęs viską, tačiau vienas kovoje teisybės neatrado.

„Garantinis fondas turėtų padėti žmogui, bet paprastam žmogui jokių šansų juo pasinaudoti nėra. Jei nori – turi duoti į teismą. Teismas, kaip ir antstoliai, jokio turto neišieškos, nes jo įmonė neturi, veiklos nevykdo. Gaunasi užburtas ratas. O tavo skola gali tęstis begalybę metų ko gero“, – pasakoja Aivaras.

Jis paaiškina, kad bendrovėje iki 2019 metų dirbęs su technika – ekskavatoriumi. Anksčiau bendrovėje dirbo iki 10 darbuotojų. Vyras paaiškina nežinantis kitų kreditorių, su kuriais būtų galima kooperuotis, o antstoliai kitų neatskleidžia.

„Aš tik vienas kariauju. Būtų galima skelbti įmonei bankrotą – bet aš vienas turėčiau skelbti. Jei būtų daugiau skolininkų, būtų lengviau, bet antstoliai sako, kad neturi teisės skelbti kitų. Tai aš net nežinau, negaliu susitikti, susižinoti. Gal kartu kooperuotumėmės. Ir vėl užburtas ratas“, – pasakoja Aivaras.

Eurai
Foto: PA / Scanpix

Jis patikina kreipęsis į Darbo ginčų komisiją: „Turiu visus dokumentus, viską mano naudai pripažino, bet nieko nepadėjo. Perdaviau antstoliams viską, o jie atsakė, kad įmonė veiklos nevykdo, turto neturi.“

Jis pabandė kreiptis ir į Garantinį fondą, administruojamą „Sodros“ – čia taip pat nesėkmingai.

„Antstoliai sako, mes galėtume išrašyti pažymą, kad tas darbdavys nemokus, firma veiklų nevykdo, nėra iš ko pinigų paimti, turto neturi. Bet kas iš to – „Sodra“ nepriima tokių dalykų. Valstybinis Garantinis fondas yra „Sodroje“, o „Sodrai“ svarbu, kad jai pinigus sumoki – kai kitam reikia, ne jų bėdos“, – kalbėjo buvęs darbuotojas.

Jam neramu kreiptis į teismą, ir prasmės daug nemato – bijosi, kad skolas pirmiau atgautų institucijos ar kiti „svarbesni“ kreditoriai.

„Anksčiau buvo direktorė moteris, po to pats R. Ačas pasidarė direktoriumi, ją nušalino nuo tų pareigų. Kai tapo direktoriumi, viskas pasibaigė – įmonė turto neturi, veiklos nevykdo ir taip stovi iki šiol“, – sako Aivaras.

Jis kaltina esamą sistemą valstybėje, kad pavieniams darbuotojams ieškoti teisybės prieš „įmones zombius“ yra labai sudėtinga.

„Kiek visos valstybės mastu firmų pristeigta, kiekvieną dieną jos steigiamos, ir kiekvieną dieną jos uždaromos. Tai yra, ne uždaromos, bet jos lieka jokios veiklos nebevykdydamos. Paprastam žmogui nėra šansų kažką laimėti. Kažkas nevyksta, sunku. Ne tiek pinigų man gaila, kiek aš čia negavau, 2700 eurų. Bet jau nuo 2019 metų tęsiasi, antri-treti metai“, – atsiduso Aivaras.

Ačas sakosi esąs aklavietėje ir nieko daryti neketina

Kai įmonė tampa nemokia, pareigą inicijuoti jos nemokumo procesą turi vadovas, tai apibrėžta juridinių asmenų nemokumo įstatyme. UAB „Aplinkotvarka“ atveju direktoriumi Registrų centre yra įregistruotas R. Ačas, tačiau šis kratosi tokios pareigos ir teigia nesąs joks vadovas.

„Nesu. Paprasčiausiai iš registrų neišimti duomenys. Aš nesu vadovas, ten trumpai buvau ir viskas. Ta įmonė yra užsieniečių – baltarusių. Baltarusiai manęs paprašė, kad aš pabūčiau direktoriumi, ir jau kai stojau direktoriauti, ta įmonė nebevykdė veiklos. Kelis mėnesius pabuvau popieriniu vadovu be atlyginimo“, – sako R. Ačas.

Tuo, kad jis nėra vadovas, R. Ačas grindžia darbo sutarties nebuvimu, nors tai nuo oficialios pareigos ir neatleidžia, kaip paaiškino Registrų centras (RC).

R. Ačas save laiko situacijos įkaitu.

Remigijus Ačas

„Nuo tada, kai mane atleido pagal „Sodrinę“ sutartį, aš pats tiksliau kreipiausi į Registrų centrą (RC), o RC atsakė, kad įmonė turi sušaukti akcininkų susirinkimą ir patvirtinti atleidimą. Nu tai, aš jų surišęs neatvesiu, kad jie išregistruotų. Nueikite į „Sodrą“ ir pasižiūrėkite, aš ten nedirbu. Nei aš savininkas, nei dar kažkas“, – tikino R. Ačas.

Jis teigia pats kreipęsis į advokatą, kuris bandė surasti įmonės savininkus baltarusius, tačiau nesėkmingai – šie Baltarusijoje: „Labai įdomi situacija, vadovas nebesi, o jei akcininkai nenori, jie tavęs neišregistruoja“.

„Praktiškai ta įmonė veiklos nebevykdo dvejus metus, nėra šansų, kad ji prisikels, tai jie ir nebesidomi. Aš ne vadovas esu, jūs nueikit į „Sodrą“, jūs pasižiūrėkit, kodėl aš turiu kreiptis (dėl likvidavimo). Esu atleistas nuo sausio – gruodžio mėn. Aš dar kartą sakau, yra toks kazusas, RC duomenimis skaitausi vadovu, „Sodroje“ – nesiskaitau“, – tikino R. Ačas.

Imtis įmonės likvidavimo jis neketina.

Foto: Shutterstock

„Nieko aš nedarysiu, nieko nedarysiu. Esu advokatui atidavęs tą klausimą spręsti, jis jau nuo Naujųjų metų bandė spręsti, bet kadangi turbūt pats nesusiekia su savininkais, praktiškai tas reikalas yra aklavietėje“, – sako R. Ačas.

RC: direktorius ir be sutarties direktorius

Registrų centras pateiktame komentare nepalieka abejonių – įregistruotas vadovas, nors ir be darbo sutarties, yra oficialus įmonės vadovas.

„vadovo paskyrimas nesusijęs su darbo sutartimi. Jis pareigas eina nuo paskyrimo (akcininkų sprendimo) dienos. Taigi, jei nėra akcininkų sprendimo dėl jo atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo, formaliai jis eina vadovo pareigas, taigi ir turi prievolę inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus“, – komentuoja RC Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.

Ji pripažįsta, kad bendrovėse gali susidaryti tokia situacija, kai bendrovės akcininkai nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, tačiau tai situacijos nekeičia. Ką tokiu atveju daryti įkaitu tapusiam direktoriui?

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Pavyzdžiui, vadovas nori atsistatydinti, tačiau bendrovės akcininkai dėl tam tikrų priežasčių (yra išvykę, mirę ar kt.) neatvyksta į šaukiamus akcininkų susirinkimus ir neatšaukia senojo vadovo bei neišsirenka naujojo.

Tokiais atvejais atsistatydinęs vadovas, pranešdamas apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, RC taip pat turi pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą renka akcininkai – dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis“, – paaiškina J. Kazlauskienė.

Kaip apsiginti darbuotojams – ką pataria institucijos?

„Įmonėse – zombiuose“ įkliuvę darbuotojai, panašu, lengvų išeičių neturi.

„Kad darbuotojas galėtų kreiptis į Garantinį fondą dėl išmokų skyrimo, darbdaviui turi būti iškelta bankroto byla arba teismo sprendimu atsisakyta ją iškelti, arba turi būti priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka“, – paaiškina „Sodra“.

Kad būtų galima kreiptis į Garantinį fondą, pagrindas gali būti arba įsiteisėjusi teismo nutartis, arba kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, arba teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokiam juridiniam asmeniui bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti jo likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Šiais dokumentais patvirtinama darbuotojų teisė gauti su darbo santykiais susijusias išmokas iš Garantinio fondo.

Jei yra priimta teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos pagal registro duomenis apie darbuotojui per 3 mėnesius iki teismo nutarties priėmimo dienos priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jei pateikiami šie dokumentai, išmokos iš Garantinio fondo darbuotojams skiriamos be atskiro kreipimosi į „Sodrą“, bet yra išimčių.

„Išmokos iš Garantinio fondo užtikrinamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą, teismo nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą arba kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi“, – paaiškinama komentare.

Galbūt pati „Sodra“ galėtų pradėti likvidavimą?

„Sodra“ pati inicijuoja bankroto bylą, jei draudėjo įsiskolinimas siekia 3 tūkst. eurų ir daugiau“, – teigiama komentare.

Valstybinė darbo inspekcija: privalo atsiskaityti

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tuo metu komentuoja, kad darbdaviai privalo įvykdyti savo įsipareigojimus, bet kaip tą pasiekti – recepto nėra.

„Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų“, – Darbo kodekso (DK) nuostatas paaiškina VDI.

VDI paaiškina, kad jeigu darbdavys neatsiskaito su darbuotoju jo paskutinę darbo santykių dieną (nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip), darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Eurai
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Prašymą galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu, arba pasirašant fiziškai ir pateikiant kopiją VDI.

Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl neišmokėto ar neteisingai išmokėto darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisijos yra nuolatinės ir veikia prie VDI teritorinių skyrių. (…) Darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos“, – paaiškina VDI.

Tačiau čia VDI mandatas ir baigiasi – darbdavio nemokumo atveju, darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

Garantijos darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam užtikrinamos skiriant ir mokant išmokas iš Garantinio fondo, kurį administruoja „Sodra“.

„Pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai vengia kreiptis į darbo ginčų komisiją, manydami, kad jie prieš darbdavį ,,nepakovos“, tačiau VDI Darbo teisės skyriaus specialistai skatina darbuotojus išdrįsti ginti savo pažeistas teises ir kovoti teisingumo labui“, – teigiama komentare.

Kokios yra netesybos, uždelsus atsiskaityti su darbuotoju?

VDI pažymi, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo darbuotojui mokėti netesybas. Pagal DK, netesybų dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Taigi pasibaigus darbo sutarčiai, visos su darbuotojo darbo santykiais susijusios išmokos (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka) turėtų būti išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, t. y. paskutinę darbuotojo darbo dieną, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl vėlesnio atsiskaitymo termino su darbuotoju, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis negu 10 darbo dienų po darbo santykių pabaigos.