434 milijonus eurų pernai „Sodra“ išmokėjo už nedarbingumo pažymėjimus – ligos išmokoms. Ši suma buvo 43 procentais didesnė nei prieš metus (304,5 mln. eurų).

Vien šiemet sausį – kovą „Sodra“ apmokėjo 119,1 mln. eurų vertės „biuletenių“, 36 proc. daugiau nei prieš metus.


Pernai rekordiniai buvo ir išrašomų biuletenių skaičiai. Įprastai kiekvieną mėnesį apie 75-80 tūkst. kartų išduodami nedarbingumo pažymėjimai, tačiau absoliutus rekordas pasiektas pernai balandį – 185 tūkstančiai.

Palyginimui, netgi gruodį ir sausį, pandeminei situacijai pasiekus piką, biuletenių skaičius siekė atitinkamai 100 ir 120 tūkstančių.


Kas tai lėmė?

Slaugymui arba vaikų priežiūrai prireikia dažniau nei COVID-19 ligai

„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius išaugo labiau nei COVID-19 ligos atvejų skaičius dėl to, jog 2020 metų pavasarį ir 2021 žiemą uždarius ugdymo įstaigas, siekiant išvengti viruso plitimo, tėvams, auginantiems vaikus, lankiusius ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigas, nuo darželio iki 4 klasės imtinai, buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai slaugai ir jų trukmė buvo ilgesnė nei ligos atvejų, o skaičius – didesnis. Tai lėmė šias tendencijas“, – paaiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškina, kad tėvai praėjusiais metais neturėjo kitų alternatyvų.

„Situacija buvo susijusi su tuo, kad vaikų darželiai pirmojo karantino metu neveikė. Ir aišku, kad ir tie dirbantieji, kurie turi ikimokyklinio amžiaus vaikų, ar apskritai mažamečių vaikų, jie neturėjo alternatyvos dirbti, ar neturėjo alternatyvos dirbti nuotoliniu būdu, ir buvo priversti pasinaudoti nedarbingumo pažymėjimu. Tą daugelis ir darė“, – sako N. Mačiulis.

Foto: Augustas Didžgalvis

Antrojo karantino metu darželiai, anot jo, nebuvo uždaryti, be to, daugelis tėvų prisitaikė prie naujos realybės: „Galbūt susirado aukles, galbūt kitais būdais sugebėjo rasti galimybių suderinti darbo ir vaikų priežiūrą“.

„Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai su COVID-19 susijusios priežastys per pirmąjį karantiną pareikalavo maždaug pusės visų nedarbingumo pažymėjimų, likusi dalis teko kitoms ligoms ar atsitikimams. Antrojo karantino metu COVID-19 daugiausia „biuletenių“ pareikalavo sausio viduryje.

Nuo šių metų „Sodra“ renka detalesnius duomenis, kurie atskleidžia, kad slaugymui skirti nedarbingumo pažymėjimai kelis kartus viršija realiai ligai gydyti išrašytų pažymėjimų.


Vidutiniškai vienu nedarbingumo pažymėjimu apmokama 12 dienų – pernai gegužę ir birželį šis rodiklis buvo pašokęs iki atitinkamai 24 ir 28 dienų.


„Būtent pirmojo karantino metu tai buvo susiję ne su liga, bet kitų alternatyvų neturėjimu, kas prižiūrės mažamečius vaikus. Žmonės buvo nedarbingi ir viso karantino metu, mėnesį ar du, buvo priversti nedirbti. Nebuvo tiek susirgimų, ligoninės nebuvo perkrautos, kad būtų susiję su pandemija. Kaip tik tuomet turėjome mažesnį peršalimo ligų, gripo atvejų skaičių“, – vertina N. Mačiulis.

Už vieną ligos dieną „Sodros“ biudžetas apmoka vidutiniškai 35 eurus – šis dydis priklauso nuo nedarbingumo pažymėjimą gavusių asmenų pajamų.


Darbdaviai nuogąstauja, kad pasiėmę „biuletenį“ eis daržų ravėti

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas pastebi, kad per šią pandemiją gerokai mažiau darbuotojų piktnaudžiavimo biuleteniais atvejų, tačiau jis nerimauja, kad pasibaigus prastovoms ar subsidijoms, tai gali tapti populiaru šiltuoju metų laiku.

„Pastaruoju metu labai didelių nusiskundimų nebegirdėjau, labiau tai praeityje. Tačiau, aš manau, kad gali prasidėti vėl paprastai – kai atšyla orai ir žmonėms reikės eiti į darbą, o čia daržai ir visa kita. Tuomet tradiciškai kiekvienais metais. Mes nuolat kreipiamės į institucijas, kad kažką reikia daryti – tų „biuletenių“ pridaugėja, ir čia niekam ne paslaptis“, – sako D. Arlauskas.

Jis patikina, kad verslo organizacijos buvo sąjungininkės, kuomet buvo priimti sprendimai apmokėti ligą nuo pat pirmos nedarbingumo dienos, tačiau tuomet prasidėjo piktnaudžiavimas.

Danas Arlauskas

„Susieti su COVID-19 – tikrai nemanau. Tačiau prasidedant sezonui, bus taip pat kaip ir kiekvienais metais“, – sako D. Arlauskas.

Paklaustas, ar darbdaviai patys neskatina darbuotojų bandyti gauti nedarbingumo pažymėjimų, kuomet ne sezono metu nėra darbo, jis patikino tokių atvejų negirdėjęs.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Arlavičius taipogi patikina, kad šiuo metu gerokai mažiau darbuotojų skundžiasi, dėl darbdavių galimo spaudimo pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.

„Anksčiau tikrai būdavo, dabar šiuo metu tokie klausimai pas mus nėra dažni. Jei ir pasitaiko, ne taip dažnai, kaip būdavo, kad imkite biuletenį. Tikrai nėra tokio suinteresuotumo“, – patikino Š. Arlavičius.

„Kalbant apie paskutinius metus, net neturėjom apie tai užklausų. Dažniau girdime iš darbdavių nepasitenkinimo, kad darbuotojai piktnaudžiauja ir ima nedarbingumą“, – patvirtino ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Nesąžiningai gautą išmoką išieško

„Sodra“ patikina, kad nuolat kontroliuoja ligos išmokų mokėjimo pagrįstumą ir kilus abejonių dėl to, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai, imasi veiksmų, kad socialinio draudimo fondas nepatirtų žalos“, – paaiškina S. Jarmalis.

Pernai tarp dažniausiai pasitaikiusių „nesąžiningumo atvejų“ – kai tėvams nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas vyresnių klasių nesergantiems vaikams prižiūrėti, nors tokiu atveju ligos išmoka nepriklauso.

„Tais atvejais, kai nustatoma, kad ligos išmoka jau išmokėta pagal nepagrįstai išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ji išieškoma teisė aktų nustatyta tvarka. Bendradarbiaujame su darbdaviais, gyventojais ir gydytojais, kurie praneša apie galimus piktnaudžiavimus nedarbingumo pažymėjimais ir įtartinus atvejus vertiname individualiai“, – sako S. Jarmalis.

Mačiulis pataria pozityviai vertinti didesnes biudžeto išlaidas

Nepaisant rekordinių skaičių, „Sodros“ biudžetas, skirtas ligos išmokoms pernai buvo perteklinis – įplaukos 107,2 milijono eurų viršijo išmokas.

„Valstybė pernai kompensavo ligos socialinio draudimo išlaidas, susijusias su pandemija, iš viso – 140 mln. eurų – tai padengė išaugusias išlaidas ligos išmokoms“, – paaiškina S. Jarmalis.

Šiemet ligos socialinio draudimo išlaidos, susijusios su pandemija, taip pat bus padengtos iš valstybės biudžeto. Tam numatyta 60 mln. eurų.

„Tačiau tendencijų prognozuoti nesiryžtame – tai priklausys nuo viruso plitimo, vakcinavimo tempų, karantino sąlygų ir kitų veiksnių“, – teigia S. Jarmalis.

Ekonomistas N. Mačiulis patikina, kad valstybės finansai nei šiemet, nei kitais metais negali kelti jokio nerimo.

„Niekur pinigų netrūksta, ir niekas nežiūri, kokio dydžio yra biudžeto deficitai, išlieka globalus visuotinis fiskalinis ir monetarinis skatinimas, pandemijos neigiamų pasekmių mažinimas, ir niekam neįdomu, kokie yra biudžeto deficitai. Priešingai – atsargiai su nerimu žiūrima į valstybes, kurios turi per mažą biudžeto deficitą, tai yra, skiria nepakankamai lėšų neigiamų ekonominių pasekmių mažinimui. Tos valstybės dažniausiai labiausiai nukenčia ekonomine prasme, labiausiai krenta BVP, išauga nedarbo lygis ir kitos ilgalaikės neigiamos pasekmės“, – sako N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, savo politiką keičia netgi Tarptautinis valiutos fondas (TVF), anksčiau kelis dešimtmečius ragindavęs valstybes laikytis konservatyvios fiskalinės politikos, mažų biudžetų ir subalansuotų valstybės finansų.

„Dabar TVF kalba priešingai – tos valstybės, kurios neturės pakankamai didelio fiskalinio skatinimo, jos turės ilgalaikes neigiamas ekonomines pasekmes“, – patikina N. Mačiulis.