Nuo balandžio 26 d. sporto įstaigos gali veikti, tačiau baseinams, išskyrus apgyvendinimo įstaigose, veikla draudžiama.
Į vyriausybę kreipęsi baseinų „Plaukimo šeima“, „Impuls LTU“, „Sveikame kūne sveika siela“, „Sporto infrastruktūra“, „Plaukimo klubas“, „Klaipėdos baseinas“, „Palangos baseinas“, „Plaukimo mokykla“, „SPA Aušra“, Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras ir „Kauno plaukimo mokykla“ valdytojai teigia, kad baseinai yra pasiruošę atnaujinti veiklą užtikrinant saugumo reikalavimus.
„Visi baseinai investavo į darbuotojų ir lankytojų saugumo užtikrinimą, dezinfekavimo algoritmą, kontaktų atsekimą. Veikla galėtų būti atnaujinama taikant šiuos saugumo reikalavimus: 1 klientui – 20 kv.m. plotas, ne daugiau 50 klientų vienu metu, pirtyse iki 2 klientų, sūkurinėse voniose išlaikomas 2 m atstumas“, – sako Ieva Vaičiurgė, „Klaipėdos baseino“ direktorė.
Kaip teigiama pranešime, per karantino laikotarpį vykusiose aukšto meistriškumo plaukimo treniruotėse valstybiniuose baseinuose nebuvo užfiksuotas nė vienas susirgimo atvejis. Baseinų atstovai taip pat tvirtina, kad pasaulio sveikatos organizacijų tyrimų duomenimis SARS-CoV-2 virusas vandenyje neplinta, o baseinuose rizikos nebelieka, nes esant tinkamam chloro kiekiui vandenyje viruso užkrečiamumas per 30 sekundžių sumažėja daugiau nei 1000 kartų.
„Vaikai nuo lapkričio mėnesio negauna pakankamai fizinio krūvio, o didžiąją dalį laiko praleidžia virtualiame pasaulyje. Surinkti duomenys rodo, kad stipriai pablogėjo vaikų fizinė ir emocinė sveikata. Plaukimo užsiėmimų sugrąžinimas yra būtinas norint pagerinti žmonių, kuriems reikia atstatyti fizines ir emocines jėgas, būklę“, – dalinasi I. Vaičiurgė.
Tikinama, kad vis dar esantis baseinų veiklos ribojimas ne tik daro didelę žalą vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, bet kelia grėsmę ir pačių baseinų išlikimui. Jei ribojimai bus tęsiami, galima tikėtis baseinų bankrotų bangos. Patvirtintas valstybės pagalbos paketas baseinų verslui yra nepakankamas, kad būtų padengti visi eksploatavimo kaštai ir sukauptas finansinis deficitas.
