„Šioje darbo grupėje esame numatę analizuoti vadinamąją investicinę sąskaitą kaip tam tikrą taupymo, investavimo instrumentą, kuris apimtų ir kitus esamus investavimo instrumentus gyventojams ir galbūt kažkiek pakeistų. Taip pat, dėl gyvybės draudimo, ir dėl pensijų kaupimo lengvatų tam tikra prasme, kaip padėti apmokestinti geriau“, – sako R. Bilkštytė.

Anot jos, šiuo metu investuojantys gyventojai turi kasmet susimokėti mokesčius už gautą uždarbį, o jei patyrė nuostolių – jų negali perkelti į kitus metus. Tai investavimą daro nepatrauklų.

Pasak jos, galimybę perkelti nuostolius ir mažinti ateities pajamų mokestį galėtų užtikrinti investicinė sąskaita, joje būtų galima sudengti skirtingų investicijų pelną su nuostoliais, o apmokestinimas gyventojui būtų paprastesnis.

Rūta Bilkštytė

„Norėtume ne tik naikinti lengvatas ar peržiūrėti, kurios yra, bet taip pat žiūrime, kaip pagerinti tam tikras sąlygas investuojantiems gyventojams“, – sako R. Bilkštytė.

Ji negalėjo atsakyti, ar šiuo metu trečiai pensijų pakopai, investiciniam gyvybės draudimui taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos galėtų būti naikinamos – kol kas vyks diskusija.

„Mes nagrinėjame, kas ir kaip per trečią pakopą dabar investuoja, kiek ir kas naudojasi, kiek yra populiaru tarp gyventojų naudotis investicinėmis priemonėmis, kurios dabar egzistuoja. Ir bandytume įtraukti, kad tarp gyventojų noras investuoti būtų populiaresnis – jei jie turi atliekamų lėšų, kad galėtų laisviau investuoti, ne tik į NT“, – vertina viceministrė.

Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau tvirtino, kad antroji pensijų pakopa darbo grupėje nėra peržiūrima, R. Bilkštytė teigė, kad bus diskutuojama ir dėl jos.

„Mes peržiūrim visas lengvatas, bet tai nereiškia, kad kažką liečiame, neliečiame – nėra mūsų išankstinio užsibrėžimo, kad mes liečiame, peržiūrime, braukiame ar naikiname bet kokias lengvatas. Mes tiesiog žiūrime, kaip veikia, ar reikia patikslinti jau galiojančias lengvatas: kad ir gerai veikia, bet gal dar reikia kažkokių patikslinimų. Arba gal reikia naikinti tas lengvatas, aišku, išlaikant teisėtus lūkesčius, ir visa kita, jeigu bus numatytas sprendimas naikinti“, – paaiškina viceministrė.

Foto: Shutterstock

Pasak jos, siekiama priemones perorientuoti taip, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pradėti investuoti ir tą daryti plačiau.

„Mes visas investicines sąlygas, visas investicines priemones peržiūrime, ar jas būtų galima tobulinti, ar keisti, ar atsisakyti, ar apjungti, kad būtų bendros vienodos taisyklės visiems. Kaip ir sakau – dabar yra tam tikros išimtys, tam tikri yra neteisingumai“, – paaiškino viceministrė.

Ji patikino, kad darbo grupė nagrinės ir investicinių fondų ar kitų kolektyvinių investavimo subjektų (KIS) apmokestinimą – ar pasiteisina esamas reguliavimas.

Konkretūs Vyriausybei teiktini sprendimai galėtų paaiškėti rudenį, darbo grupei pabaigus veiklą.

Šiuo metu darbo grupė apima beveik 40 įvairių institucijų, visuomeninių organizacijų, verslo asociacijų atstovų.

Majauskas: siūlyčiau galiojančių lengvatų nenaikinti

Darbo grupėje dalyvaujantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas laikosi pozicijos, kad jokių su investavimu susijusių lengvatų naikinti nereikėtų.

„Aš būčiau linkęs siūlyti nenaikinti galiojančių lengvatų, kurios skatina žmones taupyti ir kaupti, Ir, mano supratimu, labai svarbu matyti investicinės sąskaitos priemonę ne kaip esamų kaupimo priemonių pakaitalą, bet kaip papildomą priemonę, kuri skatintų žmones taupyti, investuoti ir planuoti savo senatvę“, – sako M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Jis vertina, kad investicinė sąskaita pasiteisino daugelyje ES šalių, skatina žmones taupyti ir kaupti pinigus.

„Ypač Šiaurės Europos šalys tokią priemonę taiko plačiai, ir aš manau, kad ją prasminga būtų ją pritaikyti čia Lietuvoje“, – sako komiteto pirmininkas.