Dėl pensijų fondų nenurims – siūlys leisti pasitraukti sukaupusiems iki 5000 eurų

Socialdemokratų frakcija antrąkart Seimu teiks siūlymą leisti bet kada pasitraukti iš pensijų fondų – šį sykį ne visiems, o tik tiems, kurių sukaupta suma nedidelė, galbūt 5000 eurų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo vengti nepamatuotų sprendimų, mat sistemoje svarbiausias – pasitikėjimas. Pensijų fondų atstovai siūlymus laiko populistiniais ir vertina, kad jie žmonių senatvę padarytų skurdesnę.

Balandžio 29 dieną Seimas jau atmetė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymą leisti pensijų fondų dalyviams bet kada nutraukti kaupimą ir pasiimti ten sukauptas lėšas. Pasiūlyta pataisa autoriams grąžinta tobulinti.

Dabar socialdemokratai ruošia pasiūlymą leisti pasitraukti tik tiems, kurie turi sukaupę nedaug lėšų.

„Tikrai ginklų nesudėsime, nes yra didžiulis visuomenės palaikymas. Aišku, Seimas turi teisę visuomenės galbūt ir neklausyti. Bet aš manau, kad šiek tiek per daug paskleista baimių dėl kažkokio masinio pasitraukimo iš pensijų fondų. Tokią galimybę didesniam pasitraukimui žmonės jau turėjo per 2019 metų reformą. Bus pasiūlytas toks, kaip sakyti, lengvesnis variantas – numatant galimybę pasitraukti tiems, kurie yra sukaupę nedideles sumas, kuriems tas dalyvavimas, ar pasirašytas anuitetas tikrai neduos jokios apčiuopiamos naudos“, – sako vienas iš autorių Gintautas Paluckas.

Kokia galėtų būti suma?

„Ta suma yra sąlyginė. Kaip Estijoje tai buvo pavadinta „aštuonitūkstantininkų“ kariauna, kuri pasitraukė, toks buvo vidutinis sukauptos sumos dydis, tai čia Lietuvoje, matyt, galėtų būti apie 5000 eurų. Nes pasirašius anuiteto sutartį iš sukauptų 5000 Eur, tai tikrai būtų itin menka mėnesinė periodinė išmoka, kuri, pagal „Sodros“ praktiką, jei neklystu, siekia maksimaliai 20-30 eurų, ne daugiau. Tai čia niekaip senatvės pensijos negelbėjanti suma“, – paaiškina G. Paluckas.

Lietuvos banko I ketv. duomenimis, Lietuvoje pensijų fonduose sukaupta 4,8 mlrd. eurų, o kaupia 1,37 milijono žmonių. Sukauptos sumos vidurkis – 3,5 tūkst. eurų.

Pasak G. Palucko, šiuo metu renkama informacija, kokias sumas pensijų fonduose gyventojai yra sukaupę, tuomet bus paruošta tikslesnė pataisa.

Parlamentaras argumentuoja, kad esamas pensijų kaupimas yra per daug griežtas.

„Mes skambiai vadiname pensijų kaupimu, nes darome prielaidą, kad čia pensijai kaupiame. Bet iš tikrųjų tai yra privatus taupymas iš anksto apibrėžtomis sąlygomis, kurių tu negali pasirinkti, ir negali atsisakyti. Tai yra, kaip politiškai skambiai vadinu, modernioji finansinė vergovė – žmogus neturėti galimybės disponuoti savo santaupomis. Tai tiesiog yra neteisinga. Ar tai Konstituciškai teisinga ar neteisinga, čia yra kitas klausimas, bet vertybine, moraline prasme, tai yra tiesiog neteisinga, ir čia yra pagrindinis argumentas“, – tikina G. Paluckas.

Užsieniečiai, kurie buvo patekę į Lietuvos darbo rinką, taipogi automatiškai dalyvauja pensijų kaupime ir jei per numatytą laiką nepareiškia valios pasitraukti, vėliau tokios galimybės nebelieka.

„Gaunasi kuriozai, kad vietnamiečiai, padirbėję metus pagal sutartis, grįžę į savo šalį čia nesiruošia nei pensijos kaupt, nei anuiteto gaut, o išsibraukti ir nebedalyvaut negali. Tai yra nemažai tvarkos, higienos klausimų teisiniame reguliavime“, – argumentuoja G. Paluckas.

Šiuo metu taupyti apsisprendusiems gyventojams valstybė įsipareigoja pervesti paskatą – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio prieš dvejus metus. Per mėnesį tai sudaro apie 20 Eur. Pasak G. Palucko, kad gyventojai tuo nepiktnaudžiautų, gali būti numatyti saugikliai.

„Estiškas modelis – pasitraukęs vėl dalyvauti gali ne anksčiau nei po 10 metų. Tai tokio lakstymo pirmyn atgal, siekiant papiktnaudžiauti 20 eurų valstybės prisidėjimu, tikrai neturėtų būti. Čia jau žinoma, kokius saugiklius reikia sudėti“, – sako G. Paluckas.

Jo vertinimu, valstybės išmokėtą paramą pensijų fondų dalyviai grąžintų susimokėdami gyventojų pajamų mokestį nuo grąžinamos sumos (15 proc.).

„Tie, kurie kaupime dalyvavo iki reformos, ir kuriems buvo mažinama senatvės pensijos dalis, paprastai tariant, iš „Sodros“, čia reikalingos taisyklės – išeinant iš PF, ar jie nori atsiimti pinigus grynais, ar grąžinti viską į „Sodrą“ ir atitinkamai atstatyti savo senatvės pensijos dydį. Kitaip tariant, konvertuoti į taip vadinamus vienetus. Taisykles galima paruošti poįstatyminiais teisės aktais“, – kalba G. Paluckas.

Socialdemokratas viliasi pataisą parengti per mėnesį ir pateikti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

G. Paluckas pripažįsta, kad šios kadencijos Seime nepavyks pensijų fondų „atrakinti“ visiems, todėl kompromisinį siūlymą jis vadina „pirmuoju žingsniu“. G. Palucką piktina vertinimai, esą „žmonės prisipirks skalbimo mašinų ar pinigus kitaip ištaškys ir iššvaistys savo senatvę“.

„Žmonės galėtų arba alternatyviai investuoti. Mes pensijos gerovę suprantame ne tik finansinę, bet, sakykime, prieš pensiją reikia ir naujesnių profesinių kvalifikacijų, galbūt investuoti į savo mokslus ar pritapimą darbo rinkoje. Kiek rodo apklausos, įskaitant verslininkų, virš 50 metų tu jau esi nebevertingas, nebenaudingas darbo rinkai. Arba, sakykime, sveikatai reikalingos investicijos – tai irgi prisideda prie kokybiškos ir orios senatvės“, – argumentuoja parlamentaras.

Majauskas siūlo būti atsargiems

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo būti atsargiems.

„Mano asmeniniu požiūriu, bet kokius sprendimus, susijusius su pensijų kaupimu, turime priimti tik gerai išdiskutavę. Geriau mažiau sprendimų, nei daugiau, atsižvelgiant į tai, kad visa pensijų kaupimo sistema remiasi stabilumu ir pasitikėjimu. Ir bet kokie keitimai, net ir į gerą pusę, jie mažina žmonių, planuojančių savo pensiją ir priimačių sprendimus dėl savo dažnai tolimos ateities, pasitikėjimą. Bet kokie sprendimai turi būti labai gerai išdiskutuoti“, – vertina M. Majauskas.

Jis rekomenduoja G. Paluckui peržiūrėti gyventojų santaupas senatvei, kad siūloma suma, su kuria būtų leidžiama pasitraukti, „turėtų minimaliai destabilizuojantį efektą kaupimo sistemai“.

„Jei patobulintą projektą jie pateiks Seimui, Seimas vėl diskutuos ir vertins. Kaip ir minėjau visais atvejais labai svarbu nedaryti skubotų sprendimų“, – sako M. Majauskas

Pensijų fondų atstovas: liūdina

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) laikosi pozicijos, kad ilgalaikiam investavimui ir taupymui skirta II pakopa turi išlaikyti savo pirminę paskirtį – ne taupyti keletą metų, o dešimtmečius iki pensijos, didinant žmonių pajamas pasiekus pensinį amžių ir mažinant finansinę naštą valstybei.

„Manyčiau, kad toks siūlymas niekur neveda, yra populistiškas. Opozicijoje būnant gal norisi kažkiek kritikuoti. Naudojami terminai tokie, kad norime išlaisvinti žmones. Norėtųsi gal kaip tik daugiau konkretesnių siūlymų ir daugiau kalbėti, kaip tiems žmonėms padėti papildomai susikaupti. Nes matome, kad pensinis amžius anksčiau ar vėliau bus ilginamas, ir matome, kad tie demografiniai iššūkiai niekur nedingo. Šiek tiek liūdina“, – teigia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Jis įsitikinęs, kad per keliolika metų pensijų fondai net ir per nuolatines pertvarkas ir reformas pademonstravo, kad jų grąža viršija infliaciją.

„Kad ir kiek bebuvę tų reformų ir pertvarkų, vis tiek žmonės turi sukaupę daugiau ir turi papildomas lėšas savo pensijai. Jeigu mes pasižiūrėtume, palygintume, ką galima gauti „Sodroje“ po 12-14 metų, mokant 10 kartų didesnes įmokas nei pervedame į papildomą pensijos kaupimą, tai, jei neklystu, po 15 metų gautųsi tik pusė bazinės pensijos. Bet turėtume lyginti obuolius su obuoliais, apelsinus su apelsinais“, – svarsto T. Gudaitis.

Jis primena, kad 2019 metais vykusios II pensijų pakopos reformos metu masinis jos dalyvių pasitraukimas neįvyko, nors tokia galimybė buvo suteikta.

„Kaip investicijų valdymo ekspertai galime pasakyti, kad kuo masiškesnis dalyvavimas ir kuo didesnės vertės turtas valdomas, tuo paslauga yra efektyvesnė patiems klientams. Be kita ko, bendrai kaupiamas turtas leidžia išnaudoti fiziniams asmenims neprieinamus investavimo objektus ir, žinoma, uždirbti didesnę grąžą. Masiškumas yra didelis II pakopos privalumas ir jo silpninimas pirmiausiai būtų nepalankus daugiau kaip 1,3 mln. šalies gyventojų, kurie kaupia savo pensijai“, – argumentuoja LIPFA vadovas.

Šiuo metu automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo turi 6 mėnesius apsispręsti ir pateikti prašymą sistemoje nedalyvauti, jei to pageidauja. LIPFA vadovo nuomone, toks terminas yra pakankamas.

Jau kaupiant pasitraukti iš pensijų fondo galimybės nėra – yra tik galimybė pasiimti vienerių metų kaupimo atostogas. Nereikia įmokų pervesti asmeniui nedirbant.

„Kaupimo apimtys Lietuvoje yra pakankamai nuosaikios, o demografinė situacija prastėja. Be to, ne taip seniai II pensijų pakopa jau buvo iš esmės reformuota, todėl tikimės, kad prieš imantis bet kokių sprendimų jie bus kruopščiai išdiskutuojami, o pagrindiniu tikslu išliks siekis ginti teisėtus, daugiau 1,3 milijono savo pensijai kaupiančių Lietuvos gyventojų interesus“, – viliasi T. Gudaitis.

LIPFA atstovas patikina, kad rinka yra atvira diskusijoms, tačiau paprasčiausias pinigų išėmimas ir atidavimas gyventojams, anot jo, problemos visiškai nesprendžia, o dar labiau ją pagilina.

„Pasaulinio lygio organizacijų kaip EBPO, TVF atstovai vienareikšmiškai sutaria, jog kiekvienas iš mūsų turi užsitikrinti papildomus pajamų šaltinius sulaukus pensijos. Todėl norėtųsi iš politikų išgirsti siūlymų – kaip jie planuoja padėti gyventojams užsitikrinti pakankamą pensiją ir numatyti senatvei kitų pajamų šaltinių“, – kalba T. Gudaitis.