Tyrimas rodo, kad pandemija kai kuriems verslams atvėrė augimo galimybių − pernai augimą fiksavo iki penktadalio tyrime dalyvavusių smulkių verslų, tačiau didžiosios dalies smulkių įmonių rezultatai ritosi žemyn.
„Ypač nukentėjo viešbučių ir restoranų srityje veikiančios bendrovės bei pačios smulkiausios įmonės, kurių apyvarta nesiekė 2500 eurų per mėnesį. Neigiamą poveikį patyrusios įmonės fiksavo vidutiniškai perpus mažesnes apyvartas“, – nurodo bankas.
Kaip parodė tyrimas, 4 iš 10-ties smulkių įmonių per karantiną vykdė veiklą, tačiau likusioms teko visiškai ar bent iš dalies ją sustabdyti. Karantino stipriai paveiktoms įmonėms išlikti padėjo tie patys faktoriai, kaip ir didesniems verslams, – lojalūs klientai ir pritraukti nauji vartotojai, išnaudotos galimybės dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti internetu, asmeninės įmonių darbuotojų pastangos bei valstybės parama ir lengvatos.
Nors praėjusių metų rudens pabaigoje paskelbtas karantinas užsitęsė ilgiau, o prasidėję ribojimų švelninimai vykdomi pamažu, didžioji dalis (59 proc.) smulkių įmonių atstovų tikisi, kad, pasibaigus karantinui, jų verslas augs.
„Ne tik augs, bet ir ganėtinai greitai pasieks iki pandemijos buvusį veiklos lygį: optimistiškiausieji jį tikisi pavyti per artimiausius 6 mėnesius, kiti – kiek vėliau. Vos 0,02 proc. verslų teigia, kad įmonę uždarė visam laikui“, – teigia „Swedbank“.
Įmonių atstovai akcentuoja, kad šiuo metu jų augimui labiausiai reikia finansinės pagalbos – mokesčių atidėjimo, paskolų verslo atnaujinimui. Tokios pagalbos naudą augimui matytų 57 proc. smulkaus verslo.
