Rusijos federalinė statistikos tarnyba nurodo, kad pernai užfiksuotą nuosmukį lėmė dėl koronaviruso pandemijos įvestos ribojančios priemonės ir kritusi energijos išteklių paklausa.
Savo ruožtu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pastebėjo, kad geresniam nei tikėtasi BVP rezultatui įtakos turėjo ir kritęs importas.
„Kaip BVP skaičiuojamas: sudedami vidaus vartojimas, investicijos ir eksportas, atimamas importas, – sakė jis. – Tačiau Rusijos BVP santykinai nedaug susitraukė, nes ji nėra taip priklausoma nuo dėl pandemijos labiausiai nukentėjusių veiklų, t. y. laisvalaikio paslaugų, kelionių, turizmo, restoranų, viešbučių. Be to, karantino ribojimai Rusijoje buvo švelnesni.“
Palyginimui – euro zonoje BVP 2020 metais krito 6,8 proc., Junginėse Valstijose – 3,5 proc., Lietuvoje – 1,3 proc., o Kinijoje augo 2,3 proc.
Buvo aplenkta
Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į nominalaus BVP vienam gyventojui rodiklį.
„Pagal jį Rusija nukrito žemiau pasaulio vidurkio. Tai toks simbolinis ir nemalonus pokytis. Tai reiškia, kad jie nebegali sakyti, jog yra pasiturinti ar labiau nei vidutiniškai pasiturinti šalis. Kinija buvo didžioji, bet skurdžioji partnerė ilgą laikotarpį, o dabar tai apsivertė aukštyn kojomis“, – komentavo ekonomistas.
Tarptautinio valiutos fondo 2021 metų duomenimis, nominalus Rusijos BVP vienam gyventojui yra 11 654 JAV doleriai, o Kinijos – 11 819 doleriai. Palyginimui – Lietuvoje rodiklis siekia 22 245 dolerius, Ukrainoje – 3 984 dolerius.
TVF Rusijai prognozuoja 3,8 proc. BVP augimą šiemet. „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas komentavo, kad atsigavimas gali būti gana spartus, tačiau žiūrėdamas iš ilgesnės perspektyvos stebuklų nesitiki.
„Kalbant apie šių metų perspektyvas, atrodo, kad atsigavimo tempas iš pradžių gali būti gana spartus. Tikrai yra galimybė, kad labai greitai augs Rusijos eksportuojamų žaliavų kainos.
Kitas momentas – Rusija nuo šių metų pradžios nebetaiko praktiškai jokių karantino priemonių, ekonomika veikia laisvai. Jie šiuo metu išgyvena tą laikotarpį, kuris Europai gresia vasarą. Tai toks euforinis vartojimas, kai žmonės išsiilgę parduotuvių, kino teatrų, restoranų ir tiesiog taško pinigus ten. Ko negalėjo pirkti pernai, dabar tai daro“, – dėstė jis.
Vis dėl to, pasak A. Izgorodino, tai nesitęs ilgai.
„Pirma, manau, kad žaliavų kainų atsigavimas bus labai banguotas. Nebus taip, kad metalų, medienos ir kitų žaliavų kainos tik augs. Sakyčiau, kad augimas turėtų sustoti maždaug vasaros pabaigoje, rudenį.
Antra, žmonių perkamoji galia ten yra gana ribota. Rusija taikė nedidelį ekonomikos skatinimo planą, tai ten nėra tokios situacijos, kaip Lietuvoje ar Europoje, kad žmonės sutaupė milijonus ir milijardus pinigų. Atitinkamai vartojimo atsigavimas gali būti trumpalaikis, o vėliau turėtų normalizuotis.
Trečia, iš ilgalaikės perspektyvos nematau šaltinių, kurie galėtų užtikrinti spartesnį ekonomikos atsigavimą. Geopolitinė situacija išlieka komplikuota, vienokios ar kitokios sankcijos tikriausiai dar kurį laiką galios“, – dėstė pašnekovas.
Pasaulis keičiasi
Rusijos ekonomika priklausoma nuo naftos, dujų ir kitų angliavandenilių eksporto. Skaičiuojama, kad jie sudaro apie 60 proc. eksporto vertės ir apie 40 proc. valstybės biudžeto pajamų.
A. Izgorodinas spėjo, kad Rusijos ekonomika nesugebės laiku prisitaikyti prie pokyčių, kurie bręsta Europoje. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Europos Parlamente pasiektas susitarimas dėl Europos klimato įstatymo, pagal kurį iki 2030 metų išmetamo anglies dvideginio kiekis, lyginant su 1990 metais, turėtų būti sumažintas 55 proc., o 2050 metais Bendrija turėtų išvis nebedaryti įtakos klimatui.
„Taip, Europos planai dėl energetikos tikrai ambicingi ir tikrai galima pasakyti, kad pasiektas progresas. Kita vertus, labai dideli struktūriniai pokyčiai, kurie galėtų itin paveikti Rusijos biudžetą, taip greitai į Europą neateis“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistas pridūrė, kad kol kas daugiausia pokyčių mato elektromobilių rinkoje, o, pavyzdžiui, laivai ar lėktuvai naftą naudos dar daug metų.
Ž. Mauricas svarstė, kad pasaulis artimiausiu metu turėtų pasiekti naftos suvartojimo piką.
„Rusija tai turbūt supranta. Jei prie žaliosios ekonomikos prisijungs ir Kinija, JAV, tada pokyčiai gali įvykti gana greitai. Laikrodis tiksi, – sakė jis. – Žinoma, Rusiją dar gelbėja dujos.
Vis dėlto Rusijos aukso amžius buvo maždaug nuo 2010 iki 2013 metų. Tuomet kitos šalys buvo labai nukentėjusios nuo krizės, o Rusija mažiau, tačiau panašu, kad jis nebesugrįš. Tikėtina, kad jos atsigavimas dabar bus „L“ formos ir išeis taip, kad per 10 metų jie bus paaugę vos 5 proc.“
Stagnacija
„Rosstat“ duomenimis, pernai vidutinis darbo užmokestis Rusijoje didėjo 6 proc., iki 44,4 tūkst. rublių į rankas (apie 490 eurų) per mėnesį. Tačiau sparčiai augo ir metinė infliacija, kovą rodiklis siekė 5,8 proc.
Tai reiškia, kad realiosios šalies gyventojų pajamos per metus beveik nepasikeitė. Ž. Mauricas sakė, kad panaši tendencija turėtų išlikti ir 2021 metais.
„Infliacija Rusijoje įsibėgėja, centrinis bankas jau antrą kartą pakėlė palūkanų normas. Pajamoms augti apskritai pagrindo nėra daug. Gali būti, kad kokie nors valdžios sprendimai vienais ar kitais metais gali padidinti darbo užmokesčio augimą, bet iš esmės, skaičiuojant eurais ar doleriais, gyventojų pajamos nuo 2012 metų nepaaugo nė kiek. 7 metai yra stagnacijos“, – komentavo pašnekovas.
Savo ruožtu A. Izgorodinas prognozavo, kad Rusijos gyventojų perkamoji galia šiemet gali net sumažėti.
„JAV paskelbus sankcijas dėl Rusijos skolos vertybinių popierių, buvo rublio tam tikras nuosmukis. Klausimas, kas bus toliau, bet jei sankcijos galios, rublio kursas vis tiek bus gana nestabilus.
O jei pasitvirtins teorija, kad COVID-19 kažkokia forma atsinaujins rudenį, tada Rusijos rublis dar kartą kris, nes tai tikrai nėra gera žinia Rusijos ekonomikai, kuri „pastatyta“ ant žaliavų eksporto. Gali būti, kad vasarą ir rudenį gyventojų perkamoji galia gali net truputėlį mažėti“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas dar patarė labai nepasitikėti Rusijos skelbiamu nedarbo lygiu, kuris šiuo metu siekia 5,4 proc.
„Sakyčiau, kad tai pernelyg pozityvūs skaičius, jog būtų tiesa“, – „Delfi“ sakė jis.
