„Turbūt pagrindinis šios strategijos išskirtinumas yra orientacija į kokybę. Viena vertus, sudėtinga tai pamatuoti, bet dabartinėje strategijoje kalbame, jog svarbu ne tik darbo vietų skaičius, bet dar svarbiau, kokias darbo vietas pritraukiame“, – BNS sakė Gediminas Koryzna.
2021-2025 metų „Investuok Lietuvoje“ strategijoje, kurią patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerija, keliamas tikslas per artimiausius metus vystyti verslo paslaugų sektorių, kad šis sukurtų 10 tūkst. naujų darbo vietų bei vystytų su automatizacija susijusias kompetencijas.
Daugiausia – 1 mlrd. eurų investicijų – tikimasi pritraukti į gamybą, manoma, kad jos sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų. Informacinių ryšių ir technologijų (IRT) sektoriuje tikimasi sukurti 3,5 tūkst. naujų darbo vietų, gyvybės mokslų – pritraukti 200 mln. eurų investicijų ir pasiūlyti darbo 2 tūkst. žmonių.
„Šiuo metu patenkame tarp trijų daugiausiai investicijų pritraukiančių šalių Europos Sąjungoje ir pradedame konkuruoti su stipriausiais lygos žaidėjais. Todėl keliame ambicingus tikslus, kad būtų pasiektas pirmaujančių ES valstybių lygis“, – pranešime sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak G. Koryznos, pandeminė situacija atveria naujų galimybių Lietuvai bei verčia peržiūrėti prioritetus.
„Pandeminė situacija atveria naujas galimybes (...) prasidėjus karantinui, pradėjome ieškoti naujų galimybių, kas vyksta industrijoje. Galbūt vienose industrijose reikia nustoti dirbti, o kitose, kaip tik, mesti visus resursus“, – teigė jis.
„Bet nėra taip dramatiška, kad tai būtų nuvažiuojantis traukinys. Tas traukinys nuolat važiuoja, tik reikia susikaupti, turėti ambicijos ir jėgų į jį kažkada įšokti“, – sakė G. Koryzna.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, kone svarbiausias faktorius pritraukiant užsienio investuotojus visada buvo talentai.
„Bendras vardiklis pritraukiant užsienio investicijas visada yra tas pats – talentai. Esminis dalykas, kur Lietuvai reikia nuolat kreipti dėmesį, tai yra talentų kokybė, talentų struktūra, kalbant apie praktiškai visas industrijas“, – sakė jis.
Dėmesys – gyvybės mokslams, automobilių pramonei, IRT
Tarp strategijoje išskiriamų prioritetinių sektorių yra gyvybės mokslai, automobilių pramonė bei IRT.
Tačiau G. Koryzna atkreipia dėmesį, kad šie sektoriai yra labai skirtingi pagal savo išsivystymo lygį Lietuvoje – pavyzdžiui, IRT sektorius į priekį yra pažengęs gerokai daugiau nei kai kurios kitos sritys.
„Kiekviena industrija yra labai skirtingame brandos lygmenyje, kuria labai skirtingą pridėtinę vertę. Matome, kad mūsų IRT, technologijų sektorius yra pakankamai brandžioje stadijoje, ir čia jau mums reikia tam tikros specializacijos, nes esame pakankamai aukštai pridėtinės vertės grandinėje ir reikia lipti aukščiau“, – sakė G. Koryzna.
„Čia reikėtų specializuoti nišas, kurias norėtume vystyti – finansinės technologijos, kibernetinis saugumas ir panašiai“, – pridūrė jis.
Tuo metu automobilių pramonė, kurioje Lietuvai per pastaruosius keletą metų pavyko pasiekti pergalių, pritraukiant, pavyzdžiui, „Continental“, tebėra ankstesnėje vystymosi stadijoje.
„Mes turime keletą kompanijų, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, bet tai yra gamybinės kompetencijos. Tose vietose mums reikia pritraukti aukštesnes inžinerijos, projektavimo paslaugas į Lietuvą“, – teigė laikinasis „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
„Automobilių pramonė per pandemiją patyrė jau kelintą smūgį iš eilės – turiu omenyje dyzelgeitą, ir elektrinių automobilių bumas. Šiuo atveju jau seniai laukiame pristojimo, į kokią industriją toliau orientuotis. Dėl to didelį dėmesį skiriame ir baterijų gamybos, autonominių automobilių technologijų projektams“, – sakė G. Koryzna.
2021-2025 metų strategijoje taip pat kaip viena svarbiausių išskiriama gyvybės mokslų sritis.
„Iššūkis gyvybės mokslų industrijoje yra ją suburti ir sukoncentruoti į vieną tikslą. Atrodo, kad turime pakankamai stiprią akademinę bazę, keletą išaugusių stiprių kompanijų, bet esame kiek užstrigę“, – sakė G. Koryzna.
„Ką reikėtų padaryti – visų pirma, suburti visas tiek akademines, tiek verslo institucijas, susisteminti, ko labiausiai reikia auginti šitą industriją“, – pridūrė jis.
Anot G. Koryznos, gyvybės mokslų srityje būtina išvystyti biotechnologijų akseleratorių, kuris skatintų naujų, inovatyvių kompanijų kūrimąsi bei kompetencijų stiprinimą. Tai ypač svarbu, kadangi stambūs šios pramonės žaidėjai į naujas šalis dažnai ateina per vietos įmonių įsigijimus.
„Bet nėra neįmanoma, kad kompanijos ateitų ir į plyno lauko investicijas“, – pabrėžė jis.
Vizija – Šiaurės Europos kompetencijų centras
Strategijoje atnaujinamas ir Lietuvos galimybių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas įvertis – Lietuvos stiprybės ir trūkumai.
Tarp šalies stiprybių pritraukiant užsienio investuotojus įvardijama patogi geografinė padėtis, aukštas darbo jėgos formalaus išsilavinimo lygis, septynios laisvosios ekonominės zonos, išvystyta vidaus informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūra, geras darbuotojų užsienio kalbų mokėjimas.
Pasak vadovo, „Investuok Lietuvoje“ siekia bendro Lietuvos išskirtinumo – kad šalis taptų tarptautinio verslo esminių kompetencijų vystymo centru Šiaurės Europoje.
„Jeigu kompanija svarsto apie paslaugų centrą, kuriame būtų automatizuoti ir intelektualūs procesai pritaikyti, reikia, kad jų mąstymas būtų apie Lietuvą“, – sakė G. Koryzna.
„Jeigu kažkas galvoja apie produkciją automobilių pramonei, arba biotechnologinį projektą, kuris būtų labiau orientuotas į Šiaurės Europos industriją, kad jie matytų Lietuvą kaip kompetencijų centrą, kur, galbūt, ne visas veiklas galima daryti, bet tikrai reikia apsvarstyti ir pasitarti su lietuviais“, – pasakojo jis.
Tuo pat metu strategijoje įvardijami ir šalies trūkumai. Tarp jų – žemas patrauklumas užsienio talentams, dalis nekonkurencingų darbo kodekso nuostatų ar stambiems investuotojams paruoštų žemės sklypų trūkumas.
Pasak G. Koryznos, norint įgyvendinti strategiją ir pašalinti kliūtis, „Investuok Lietuvoje“ turės sulaukti daug paramos iš kitų institucijų.
„Tai yra – reikia ir talentų ruošimą šalyje adaptuoti, pritaikyti mokslo institucijų programas prie verslo poreikių. Ne tų poreikių, kurie yra šiandien, bet ir tų, kurie galbūt tik ateityje bus susikūrę. Kitas dalykas – atverti aukštos kvalifikacijos užsienio talentams, aukštos kvalifikacijos žmonėms, kad mes taptume konkurencinga rinka“, – sakė jis.