Nauja valdžios sektoriaus deficito prognozė pateikiama Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Anot Finansų ministerijos, su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau buvo numatytas biudžete. Rengiant biudžeto pakeitimo projektą, kurį numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų, juos skiriant vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemijos valdymu susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti palaikymui.
„Šiandien mūsų pagrindinis uždavinys nesikeičia – kasdien susidurdami su pandemijos valdymo iššūkiais, stengiamės sušvelninti COVID-19 padarinius. Iki šiol visos tarptautinės organizacijos ragina skatinti ekonomiką ir vidaus vartojimą, tuo pačiu taikant tikslingas, efektyvias ir terminuotas pagalbos verslui, gyventojams, sveikatos apsaugos sistemai, priemones“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, prie Lietuvos ūkio stiprinimo ir ekonomikos augimo vidutiniu laikotarpiu prisidės „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų ir ES lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimas.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu siekiame atsakingai valdyti viešuosius finansus, derinant poreikį palaikyti ekonomiką ir siekį užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą“, – tvirtino ministrė.
Programoje pateiktos 2021–2024 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos rodo nuoseklaus, laipsniško valdžios sektoriaus deficito mažinimo scenarijų, kuris lemtų skolos lygio stabilizavimą 2023–2024 metais. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022–2024 metais sudarys atitinkamai 6 proc. BVP, 4 proc. BVP ir 2,2 proc. BVP.
Poreikis gerinti balansą atspindi Vyriausybės tikslą vidutiniu laikotarpiu valdyti viešuosius finansus taip, kad būtų išlaikytas ilgalaikis finansų tvarumas. Taip pat poreikį nuo 2023 metų laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, kai ekonomikos augimui sustiprėjus jos, tikėtina, vėl bus taikomos.
Finansų ministerijos teigimu, šias fiskalinės politikos gaires įgyvendinti padės mokestinės naštos netolygumų peržiūra, gerinama mokesčių ir socialinių išmokų struktūra, peržiūrimos mokesčių lengvatos, žingsniai mažinant šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Ieškant vidinių finansinių išteklių, numatoma peržiūrėti ir valstybės vykdomas funkcijas.
Taip pat numatoma didinti valstybės biudžeto orientaciją į rezultatus, stiprinti vidutinės trukmės biudžeto planavimą, optimizuoti valstybės turto valdymą ir imtis kitų priemonių viešųjų finansų kokybei gerinti.
Dėl COVID-19 poveikio 2020 metais didėjo valdžios sektoriaus skola, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė 47,3 proc. BVP, o numatomas skolos lygis 2021 metų pabaigoje galėtų siekti 52,1 proc. BVP.
Pagal Stabilumo programoje brėžiamą vidutinio laikotarpio fiskalinę kryptį, 2023–2024 metais numatoma stabilizuoti skolos lygį ties 57,9 proc. BVP. Atsižvelgiant į išaugusį skolos lygį, Lietuvos stabilumo 2022 metų programoje numatoma pateikti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, kurios įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu užtikrintų tvarų skolos lygį.
Lietuvos stabilumo programa yra šalies vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis. Ji kiekvienais metais iki balandžio 30 dienos pateikiama Europos Komisijai (EK) ir Europos Tarybai. EK, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2021 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui (SAP), išvadas skelbs šių metų gegužę.
2020 ir 2021 metais ES taikoma bendroji SAP išimtis. Tai lankstumo sąlyga, kuriai galiojant laikinai sustabdytas fiskalinės drausmės taisyklių taikymas, sudarant galimybes ES valstybėms taikyti tokios apimties pagalbos priemones, kurios yra būtinos COVID-19 pandemijai valdyti ir pandemijos padariniams sušvelninti. EK nuomone, bendroji SAP išimtis, tikėtina, bus taikoma ir 2022 metais.