Interviu „Delfi“ G. Norkūnas papasakojo apie tai, ką su augančia Lietuvos skola planuojama daryti po pandemijos.

„Tas pats palūkanų normų pakėlimas taip pat laikytinas sukrėtimo atveju. Nebūtina ekonominė ar COVID-19 krizė tam, kad turėtume iššūkių su valstybės skola“, – įspėjo jis.

43 metų ekonomisto ir finansinko išsilavinimą turintis G. Norkūnas darbą ministerijoje pradėjo 2001 metais, o į viceministro pareigas atėjo po kelių privačiame sektoriuje praleistų metų.

– Šiemet gan neįprastai valstybės biudžetas metų viduryje bus tikslinamas. Kokie numatomi pokyčiai?

– Gal nesakyčiau, kad neįprastai. Tik pastaruosius kelerius metus nebuvo praktikos biudžetą tikslinti metų eigoje. Tuo metu, kai buvo rengiamas šių metų biudžetas buvo pernelyg daug neapibrėžtumo dėl pandemijos, dėl skiepų, todėl visos priemonės kovai su pandemija buvo suplanuotos iki metų vidurio. Dėl to jau gruodį žinojome, kad gali tekti tikslinti biudžetą – tai nebuvo netikėta.

Pagrindinė biudžeto tikslinimo nata bus kovos su pandemija priemonės. Šiuo metu darbas dar vyksta, dar dėliojamos sumos, tam tikros principinės nuostatos. Lėšos, didžiąja dalimi, bus skiriamos būtent šioms priemonėms. Daugiausia numatoma skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, tai bus išlaidoms, susijusioms su vakcinų įsigijimų, vakcinavimo paslaugos suteikimu, ambulatoriniais tyrimais, reagentais, testais, medikų darbo užmokesčiu ir priedais.

Daugiausia numatoma skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, tai bus išlaidoms, susijusioms su vakcinų įsigijimų.
G. Norkūnas

Taip pat didelė lėšų dalis bus skirta socialinei apsaugai, t. y. užimtumo priemonėms, ligos, motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui. Šioms sritims gana daug lėšų skiriama ir šiuo metu. Žinoma, yra papildomai numatyta lėšų ir kitoms įstaigoms, susijusioms su kova prieš COVID-19. Pradedant išlaidomis apsaugos priemonėms, baigiant išlaidomis, kurios susijusios su apribojimais. Čia bus sprendimas ir dėl savivaldybių negautų pajamų.

– Gal pamenate, ar yra kada nors anksčiau buvę, jog biudžeto projektas būtų tikslinamas tokiu mastu?

– Puikiai pamenu – 2009 metais. Tuo metu taip pat dirbau Finansų ministerijoje, puikiai prisimenu tuos metus ir labai džiaugiuosi, kad šiuo metu mes turime visiškai kitokią situaciją. Lietuvos padėtis šiuo metu yra visiškai kitokia. Pandemija, kad ir kokia ji grėsminga ir galinga yra, vis dėlto, mes turime žymiai daugiau galimybių su ja kovoti, kadangi esame ne vieni.

Esame kartu su Europos Sąjunga, esame euro zonos narė, kas suteikia gerą finansinę bazę – kalbu apie palūkanų normų aplinką. Tai gerokai palengvina mūsų galimybes ir naštą kovojant su esama situacija.

– Pirmojo metų ketvirčio biudžeto vykdymo duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, mokesčių dalis vykdoma su kaupu (112,3 proc.). Tai reiškia, kad pajamų dalis biudžete peržiūrima nebus?

– Nenorėčiau sutikti, kad nebus peržiūrima. Tai lemia du dalykai. Pirma, buvo peržiūrėtas ekonominės raidos scenarijus. Atitinkamai bus peržiūrėtas ir pajamų planas. Tik atsargiai žiūrėčiau į reikšmingą peržiūrą, todėl kad dalis iš pajamų rinkimo tendencijų yra vienkartiniai veiksniai.

Pradedant tuo, kad vienos įmonės pelno mokestis iškreipė surinkimo statistiką, baigiant tuo, kad praėjusiais metais mokesčių atidėjimus turėjusios įmonės šiemet anksčiau nei mes planavome pervedė mokesčius, grąžino juos. Planas buvo, kad atidėtus mokesčius pradėsime matyti gegužę, bet matome jau nuo kovo. Tai pajamų padidėjimas yra netikėtas, o kita jo dalis yra susijusi su pokyčiu laike, bet nebūtinai pajamų dydyje.

Vienos įmonės pelno mokestis iškreipė surinkimo statistiką.

– Paminėjote, kad vienos įmonės pelno mokestis iškreipė statistiką. Ar galite ją įvardinti?

– Ne, atskirų įmonių mes, deja, negalime įvardinti. Atskirų įmonių pajamų nevertiname ir pelno mokesčio neprognozuojame, bet šis buvo netikėtas ir atitinkamai neplanuotas. Dėl to rezultatas iškreipia bendrą.

Pagal kovo duomenims, matome, kad prekyba (ką sufleruoja PVM rinkimas) Lietuvoje yra gana sparti. Elektroninė prekyba ima dominuoti vis labiau, kai dėl karantino apribojimų fizinės prekybos vietos buvo uždarytos. Tačiau dar ankstoka daryti išvadas, nors pirmas vertinimas kelia įdomių minčių.

– Kalbant apie išlaidas, jau pristatytas planas „Naujos kartos Lietuva“, tiesa, be konkrečių projektų ar konkrečių sumų, kurios kažkam atiteks. Kaip šie pinigai atsispindės šių metų biudžete?

– Taip, šių metų biudžete taip pat bus kelios priemonės, kurias numatoma finansuoti RRF (angl. Recovery and Resilience Facility, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis. Bet tai nebus reikšmingos sumos, lyginant su visu RRF.

Tam yra keli paaiškinimai. RRF tikslai ir pats faktas, kad tai yra vienkartinė priemonė, mus įpareigoja atsakingai pasirinkti priemones. Pasiūlymų buvo gauta gerokai didesnei sumai ir reikėjo išsirinkti, kas geriausiai atitiks tikslus. Tikslingas išleidimas reikalauja laiko pasiruošimui, todėl šiuose metuose suma nebus didelė ir ekonomikos augimui didelės reikšmės neturės. Tačiau kelerių metų perspektyvoje tai bus reikšmingas postūmis šalies potencialui.

RRF tikslai ir pats faktas, kad tai yra vienkartinė priemonė, mus įpareigoja atsakingai pasirinkti priemones.
G. Norkūnas

– Ar vėlesniais metais planuojami Europos pinigai gali paveikti Lietuvos ekonomikos temperatūrą?

– Labai tikiuosi, kad paveiks. RRF lėšomis siektini tikslai yra didžiąja dalimi orientuoti į ekonomikos potencialo kūrimą. Turime kalbėti ne tik apie socialinius aspektus, ne tik apie ekologinius, žalinimo aspektus, bet ir apie pasirengimą kitokiai kokybei, realybei, kitokiam konkurencingumui tarptautiniu mastu.

Aš vertinu tai kaip investiciją į ateitį, į pertvarką, kuri iš tiesų sudarytų didesnę galimybę padidinti Lietuvos, kaip šalies ekonomikos, potencialą, pasiekti didesnį augimą ateityje.

– Dabar gyvename taip, kad išleidžiame daugiau, nei gauname pajamų, skolinamės. Valstybės skola auga – ką su ja darysime, kai pandemija baigsis?

– Visų pirma, noriu pasakyti, kad man belieka apgailestauti, jog nevertinant 2020 metų, kurie jau buvo paveikti pandemijos, kas atsispindėjo ekonomikos nuosmukyje, kuris nebuvo ženklus dėl injekcijų iš viešojo sektoriaus, kas sąlygojo ženklų skolos padidėjimą, bet ir ankstesniais metais, kai šalies ekonomika augo, kai buvo galimybės turėti perteklinius viešuosius finansus ir mažinti skolą, de facto tai nevyko.

Tais gerais laikais, kai buvo galima mažinti skolą ir naštą ateities kartoms, tas nebuvo vykdoma. Šiuo metu situacija yra gana sudėtinga ir mes pandemijos suvaldymui turime skirti reikšmingą viešųjų lėšų dalį. Tai atsilieps ne tik 2021 metų biudžetui, bet galimai turės įtakos ir 2022-ųjų. Mes negalime pasakyti, kokia ta situacija bus, bet turbūt visi suprantame, kad COVID-19 bus ta liga, nuo kurios turėsime skiepytis kaip anksčiau skiepydavomės nuo gripo. Klausimas, kokia bus viso to kaina.

COVID-19 bus ta liga, nuo kurios turėsime skiepytis kaip anksčiau skiepydavomės nuo gripo.
G. Norkūnas

Kad ekonomikai pasekmės bus mažesnės, tai tikrai reikia to tikėtis, bet kad turėsime papildomų išlaidų, susijusių su gyvenimu naujoje realybė, taip pat yra neišvengiama. Kita vertus, per pastaruosius kelis metus buvo prisiimta nemažai ilgalaikių įsipareigojimų, kuriems ilgalaikių finansavimo šaltinių nėra, todėl labai sudėtinga pasakyti, jog nuimsime vienkartines pandemijos išlaidas ir skola pradės mažėti. Kol kas nematau, kad taip įvyktų.

Dėl to labai džiaugiuosi, kad pavyko išjudinti strateginio valdymo pertvarką ir nors pavėluotai, bet praėjusių metų pabaigoje nebuvo patvirtinta strateginio valdymo metodika, ji yra tvirtinama šiuo metu. Jos pagrindu pradėsime naują kokybinį šuolį strateginio planavimo sistemoje, kuris leis atskirti tai, kas yra nauja ir valdyti ilgalaikius įsipareigojimus. Tuo pat metu labai tikiuosi, kad tai padės apriboti įprastas išlaidas, imtis kitų sprendimų, kad galėtume suvaldyti viešuosius finansus ir pasiekti valstybės skolos mažėjimą.

Kalbant apie valstybės skolos lygį ir perspektyvą, vis dar matau, kad ji augs, bet siekis yra stabilizuoti. Kadangi Vyriausybės kadencija yra apribota, bent šios kadencijos metu siekis, kad pabaigoje skolos lygis būtų bent jau stabilizuojamas, o jei tinkamai susiklostys situacija, gal pavyks jį ir sumažinti. Neturime sekti kitų šalių pavyzdžiu ir viršyti 60 proc. nuo BVP lygį. Siekis yra net nepriartėti šio lygio, kad nekiltų bereikalingų aspiracijų ir pretenzijų iš Europos Komisijos.

– Metų pabaigoje skola turėtų pasiekti 26,2 mlrd. eurų, t. y. apie 51,9 proc. BVP. Kaip manote, ar yra skolos ir BVP santykio lygis, kurį reikėtų laikyti pavojingu?

– Sakyčiau, kad jau dabar esamas lygis – matote, jei įvertintume tai, kad šių metų biudžeto rodiklių įstatymas bus koreguojamas, nepaisant pajamų peržiūros, išlaidos bus didinamos daugiau. De facto turėsime didesnį deficitą, kas nėra netikėta, turint omenyje, kad covidinėms priemonėms buvo lėšos numatytos tik iki metų vidurio, o situacija vis dar tęsiasi.

Turėsime didesnį deficitą.
G. Norkūnas

Kalbame, kad valdžios sektoriaus skola šių metų pabaigoje bus apie 52 proc. Kaip minėjau, dėl jau prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų yra rizika, kad vidutinės trukmės laikotarpyje ji didės dar labiau. Nekalbame apie 60 proc., bet reikia imtis priemonių, kad ji net neartėtų prie to lygio. Pagal dabartinę situaciją dar sunku spręsti, bet labai tikiuosi, kad Vyriausybei pritarus stabilumo programai, susidėliojus strateginio planavimo sistemą, iš tiesų pavyks tą uždavinį stabilizuoti ir kadencijos pabaigoje sumažinti valstybės skolos lygį.

Dėl tvarumo esame nusimatę sau uždavinį rengiant kitų metų stabilumo programą įsivertinti iš naujo valstybės skolos optimalų ir maksimalų vis dar tvarų lygį. Tie skaičiavimai dažnai būna nevienareikšmiai, nenorėjome skubėti, norėjome įsivertinti visas pandemijos pasekmes, todėl tas terminas atrodo gal ir ilgas, bet siejame jį su stabilumo programa. Labai tikiuosi, kad maždaug tuo pat metu kitais metais turėsime skolos lygį, kurį galėsime atsakingai įvardinti kaip optimalų, siektiną.

Mano manymu, mes turėtume mažinti valstybės skolos dydį tam, kad jis būtų tvarus ir kad nekeltų rizikos sukrėtimo atveju. Tas pats palūkanų normų pakėlimas taip pat laikytinas sukrėtimo atveju. Nebūtina ekonominė ar COVID-19 krizė tam, kad turėtume iššūkių su valstybės skola. Staigesnis palūkanų normų kilimas taip pat gali turėti pasekmių valstybės skolos lygiui ir mokesčių mokėtojams. Turime atsakingai vertinti ir patys pasverti veiksmus, apskaičiuoti, koks tas lygis turėtų būti tokiai šaliai kaip Lietuva. Tokiai atvirai ir nedidelei ekonomikai jis turėtų būti pakeliamas ir racionalus. Tuo pat metu reikia nustatyti maksimalų lygį, kuris būtų jau kritinis.

– Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti kaip Lietuva skolinasi? Štai beveik kiekvieną pirmadienį vyksta vertybinių popierių aukcionai, tačiau tai tik vienas šaltinių, ar ne?

– Su kiekvienų metų valstybės biudžeto projektu yra teikiama ir Vyriausybės skolinimosi programa. Turbūt tai yra geriausias dokumentas, kuris papasakoja apie Vyriausybės planus ateinantiems metams. Kalbant apibendrintai, Lietuva skolinasi vidaus rinkoje, taip pat tarptautinėje rinkoje ir iš tarptautinių finansų institucijų, tokių kaip Europos investicijų bankas ar Europos Tarybos vystymo bankas. Nuo praėjusių metų Lietuva skolinasi ir iš Europos Komisijos, pavyzdžiui, pagal programą SURE lėšos skiriamos ne kaip ES struktūrinių fondų parama, ne kaip subsidija, o kaip paskola.

Vidaus rinkoje skolinamės beveik kiekvieną pirmadienį aukciono būdu platindami Vyriausybės vertybinius popierius. Juos įsigyti gali kiekvienas pilietis, platinama per finansų tarpininkus – beveik visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai gali padėti tai padaryti, reikia kreiptis ir atidaryti vertybinių popierių sąskaitą, tada teikti paraišką į aukcioną. Iš tiesų, galima tų vertybinių popierių įsigyti ir biržoje arba iš tų pačių finansų tarpininkų.

Užsienio rinkose Lietuva skolinasi platindama taip vadinamas euroobligacijas. Toks skolinamasis įprastai vyksta vieną ar du kartus per metus. Tai būna smarkiai didesnės apimties platinimai, dažniausiai suderinami arba su didesniu lėšų poreikiu, arba su planuojamais valstybės skolos grąžinimais. Šių vertybinių popierių taip pat gali įsigyti ir gyventojai, tiesiog minimali investuojama suma yra didesnė, ne 100, o mažiausiai 1 tūkst. eurų. Paprastai finansų tarpininkai tokiais atvejais siūlo investuoti didesnes sumas, nes į euroobligacijas yra pritraukiami investiciniai fondai, tai dideli žaidėjai, kurių paraiškos kai kuriais atvejais siekia ir šimtus milijonų eurų vienu pavedimu. Todėl gyventojams tai galbūt mažiau patraukli priemonė. Be to, sąlygos tarptautinėse finansų rinkose yra šiek tiek geresnės kainodaros prasme, kadangi didelių finansų fondų, bankų pajėgumas yra didesnis. Todėl jie gali paskolinti ilgesnei trukmei mažesnėmis palūkanomis nei vidaus rinkos dalyviai.

Iš tarptautinių finansų institucijų taip pat skolinamasi ir konkretiems projektams, konkrečioms finansavimo sritims. Tai jau būna dvišalės paskolų sutartys, kuriose numatomos visos sąlygos. Tokiais atvejais finansinės sąlygos būna dar geresnės nei yra tarptautinėse kapitalo rinkose, bet tas skolinamas dažniausiai būna sąlyginis, t. y. reikia pasiekti tam tikrus rodiklius, kad galėtume pasinaudoti tuo finansavimu.

– Jūs pats į Finansų ministerija sugrįžote po kelių metų pertraukos privačiame sektoriuje, kai prieš tai joje dirbote beveik 17 metų.

– Iš tiesų, grįžau į Finansų ministeriją, nes matau, ką galima pakeisti, ką galima padaryti geriau. Labai tikiuosi, kad pavyks tai padaryti.

– Ar kas nors pasikeitė, kol Jūsų nebuvo?

– Yra dalykų, kurie pasikeitė, yra dalykų, kurie, jei ir pasikeitė, tai nesmarkiai. Kaip ir kiekvienoje įstaigoje reikia natūralaus subrendimo. Labai tikiuosi, kad naujoji politinė komanda atneš pasikeitimų tose srityse, kurios nepasikeitė per pastaruosius maždaug 3 metus.

– Ką norėtumėte pasiekti savo kuruojamose srityse per šios Vyriausybės darbo metus?

– Strateginio valdymo pertvarka turbūt viena tų temų, kur tikrai norėtųsi padaryti liaudiškai tariant „reset`ą“ (angl. įjungti iš naujo), perskaičiavimą tų prisiimtų įsipareigojimų ir įsivertinti, kiek mes esame pajėgūs juos finansuoti, o kiek ne.

Kita sritis yra viešųjų finansų valdymas (plačiąja prasme). Gerais ekonominio augimo laikais reikia siekti kaupti perteklių ir mažinti valstybės skolą. Žinoma, man vienam to pasiekti nepavyks, reikalinga ir kolegų pagalba, ir bendras politinis sutarimas šioje Vyriausybėje. Manau, kad galime įnešti pokyčių, kurie ne tik vidutiniu, bet ir ilguoju laikotarpiu neštų naudą Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Centralizuotas turto valdymas jau baigtas. Bent jau administracinės paskirties turto centralizavimas, valdymas, be abejo, tęsiasi. Šiuo metu kalbame apie kitos paskirties turto centralizavimą. Dabar kiekvienoje ministerijoje yra pavaldaus turto, čia taip pat turime ketinimų šiek tiek sutvarkyti ūkį, kad būtų vieningi standartai, vieningi valdymo principai. Nesieksime, kad viskas būtų centralizuojama, bet kiekvienos srities ministerija turėtų siekti centralizuoti sau pavaldžių įstaigų kitos paskirties turto valdymą, siekti efektyviai valdyti tą turtą tam, kad mažintų jo išlaikymo kaštus, nepasilikti to turto, kuris nereikalingas funkcijoms vykdyti.

Suprantame, kad lėšų apimtis yra ribota, turime maksimaliai efektyviai išnaudoti turimas lėšas tam, kad pasiektume savo tikslus. Tinkamas ir atsakingas turto valdymas, papildomų, nereikalingų įsipareigojimų neprisiėmimas turėtų būti standartu visose srityse.