Marius Skuodis antradienį tokius planus aptarė su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais.

„Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamus gylius akvatorijoje ir prie krantinių (...), itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, vykdyti jūrų uosto plėtros planus“, – pranešime sakė M. Skuodis.

2010–2019 metais Klaipėdos uosto apyvarta didėjo dukart sparčiau nei visų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų – jo krova išaugo nuo 31,3 mln. iki 46,3 mln. tonų. Be to, pernai uoste krauta rekordiškai daug krovinių – 48 mln. tonų.

Pasak M. Skuodžio, šiemet toliau gilinamas laivybos kanalas, rekonstruojami bangolaužiai, krantinės, geležinkelis, planuojama plėsti pietinės uosto dalies infrastruktūrą, tačiau uosto finansiniai resursai riboti, o pagrindinis jų šaltinis – rinkliavos ir žemės nuomos mokestis.

Į uostą atplaukiančių laivų rinkliavos sudaro apie 88 proc. visų jo pajamų, dar 12 proc. surenkama iš žemės nuomos.

Numatoma, kad nauja žemės nuomos mokesčio tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)