Balandį, palyginti su kovu, gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pokyčių per praėjusius 12 mėn. vertinimo balansas nepasikeitė. Balandį 21 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, tiek pat jų manė, kad ji pablogėjo (kovą – atitinkamai 24 ir 23 proc.).
Vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 8 proc. manė, kad blogės (kovą – atitinkamai 26 ir 9 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, šalies ekonominės padėties prognozės, palyginti su kovu buvo pesimistiškesnės: nors gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis nepasikeitė (tokių buvo 27 proc.), tačiau 6 proc. punktais (nuo 29 iki 35 proc.) padaugėjo gyventojų, manančių, kad padėtis blogės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 6 proc. punktais: mieste jis buvo 3, kaime – minus 3. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 proc. punktais, kaime tiek pat sumažėjo.
Balandį, palyginti su kovu, miesto gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, šiek tiek geriau – namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau. Miesto gyventojų, manančių, kad blogės šalies ekonominė padėtis, padaugjo nuo 27 iki 33 proc.
Per metus (2021 m. balandį, palyginti su 2020 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 17 proc. punktų. Balandį pernai vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo žemiausias per visą pandemijos laikotarpį.
2021 m. balandį, palyginti su balandžiu pernai, gyventojai į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas žvelgė daug optimistiškiau. Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, dalis padidėjo nuo 13 iki 23 proc., manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo nuo 33 iki 8 proc.
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo 19 proc. punktų (nuo 8 iki 27 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės sumažėjo daugiau nei 2 kartus (nuo 73 iki 35 proc.).
Visgi šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. balandį gyventojai vertino truputį blogiau nei kovą: 11 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 56 proc. – kad pablogėjo (kovą – atitinkamai 12 ir 52 proc.)
Esamą savo šeimos finansinę padėtį kovą gyventojai vertino šiek tiek geriau nei kovą. Balandį 57 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (kovą – atitinkamai 52 ir 8 proc.).
