Kol vieni buriasi į naują Naktinės ekonomikos asociaciją, kiti patys susitikinėja su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir bando susitarti dėl sąlygų, kuriomis galėtų atnaujinti veiklą.

Kaip „Delfi“ pasakojo „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis, pirmadienį baseinų ir pirčių klausimas aptartas su vyriausiąja epidemiologe Loreta Ašokliene.

„Aptarėme sąlygas, prie kurių galėtų veikti baseinai. Kokie galėtų būti ribojimai, tie patys 20 kvadratinių metrų vienam žmogui, nustatyti maksimalų žmonių kiekį baseine vienu metu. Jei šiuos dalykus suspėsime operatyviai paruošti ir pateikti Vyriausybei, labai tikimės, kad šį trečiadienį jie sugebės svarstyti ir priimti šį sprendimą“, – sakė jis.

Situacija apgailėtina

Lietuvoje šiuo metu draudžiama naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, o barai gali dirbti tik iki 21 valandos ir tik lauke. Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas pasakojo, kad šių sričių verslas gyvena blogai, nes jiems pažadėta finansine parama vis dar neatėjo ir dar ilgai neateis.

„Pagrindinė problema – kad Vyriausybė negarantuoja, jog paramą pratęs iki karantino pabaigos. Todėl nuomotojų kantrybė stipriai išbandyta ir barai yra nesaugioje pozicijoje, sukaupę nemažas skolas nuomotojams ir valstybei. Kada nors reikės tai grąžinti, kas reiškia, kad net jeigu įmonė nebankrutuos, jai bus labai ilgas kelias iki atsigavimo ir atidarymo metu ji neturės jokio kapitalo sąskaitoje.

Lauko kavinių atidarymai nelabai padeda, nes dėl veiklos apribojimų neįmanoma gauti pelno iš lauko kavinių ir kai kurie net eina į minusą. Ypač erzina visiškai nereikalingas ir mokslu nepagrįstas darbo laiko apribojimas.

PVM tarifo mažinimas padės ateityje, bet tai tikrai nėra adekvačios finansinės paramos pakaitalas.
Taip pat žalingas yra ankstesnės ir dabartinės Vyriausybės akcentavimas dėl tariamo alkoholio blogio ir barų neatsakingumo, nesaugumo. Visuomenės nuomone ne faktais pagrįsta, o premjerų ir ministru nepagrįstais kaltinimais. Už tą žalą valdžia neatlygins“, – dėstė jis.

M. A. Haroldo vertinimu, valdžia savo sprendimus grindžia ne moksliniais tyrimais, o savo įsitikinimais, kad naktiniai klubai yra labiausiai pavojingi ir turėtų atsidaryti paskutiniai.

„Mes esame pristatę daug papildomų saugos priemonių ir naujų technologijų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai, o jiems tai neįdomu. Tiesiog lengva yra padaryti mus atpirkimais ožiais ir kaltinti mus dėl visko.

Trečia banga atėjo net kai visi barai uždaryti, bet vis tiek žmonės tiki, kad dėl visko kalti barai.
Gal leis mums veikti kai 70 proc. žmonių bus vakcinuoti? Bet vakcinavimas užstrigo dėl žmonių nenoro vakcinuotis. Žodžiu – galvojame, kad valdžia galėjo geriau organizuoti ir finansine parama ir atidarymą.

Galvojame kad ministerija neatsakingai dirba arba tingi dirbti. Siūlome pagalbą, kurios jie atsisako. Net sukūrėme sekimo ir SMS sistema, įrašėme 60 tūkst. apsilankymų į duombazę, o NVSC tuos duomenis atsisakė naudoti. Net neatrašė į mūsų laiškus. Dar radome korėjietišką oro filtravimo sistemą, kuri naikina COVID-19 virusą, o NVSC neskuba to įvertinti ir autorizuoti Lietuvoje. Laukiame atsakymo daug savaičių“, – pasakojo jis.

M. A. Haroldas sektoriaus situaciją apibūdino kaip apgailėtiną.

„Gal išvengsime masinio bankrutavimo, bet daug žalos buvo ir bus padaryta visiškai nereikalingai dėl valdžios nenoro kalbėtis su mumis ir bendradarbiauti. Vasarį pateikėme siūlymus, galėjome tada planuoti viską normaliai, o ministerija neatrašė net 6 savaites. Kai atrašė, atsakymas buvo šabloniškas ir nekvepėjo noru bendradarbiauti arba vadovautis moksliniais tyrimais.

Svarstome galimybes pateikti skundą teismui arba ombudsmenui, ypač dėl nepagrįstų laiko apribojimų. Registravome nauja Naktinės ekonomikos asociaciją ir netrukus pakviesime narius įstoti, kartu kovosime už šio sektoriaus teises ir ginsime savo įvaizdį nuo politikų puolimų ir nesupratimų“, – pranešė jis.

Juridinių asmenų registro duomenimis, naujosios asociacijos steigėjais yra M. A. Harold, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka, „Piano Man bar“, „Gringo pub“, ir kelių kitų barų vadovas Saulius Galdikas, restorano „Pamella“ savininkas Vilius Kadūnas, naktinio klubo „Opium“ vadovas Karolis Šlikas ir klubo „Kablys“ vadovas Giedrius Vaškelaitis.

Mantas Zakarka

Atsidarytų po kelių savaičių

Šiuo metu baseinų ir pirčių paslaugos gali būti teikiamos visose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose (ne tik kaimo turizmo sodybose), kai jos teikiamos ne daugiau kaip vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams.

Taigi, pavyzdžiui, Vilniuje įsikūręs „Vichy vandens parkas“ veikti dar negali. Jo vadovas Marius Šiškauskas tai vadino keista situacija.

„Yra krūva straipsnių, kad baseinuose yra saugiau dėl chloro vandenyje, dėl kitų priemonių naudojamų patalpoms valyti ir prižiūrėti. Niekas neplaukioja baseine apsikabinę. Yra atstumai tarp žmonių gana nemaži. Laukiame, kokie bus sprendimai“, – Vyriausybės vykdomą politiką komentavo jis.

Vadovas sakė, kad net ir leidus dirbti, vandens parkas atsidaryti galėtų tik po kelių savaičių.

„Kai toks didelis agregatas sustabdomas, visų pirma, dar išsitestuoti darbuotojus reikia. Vėl paleidus, užkūrus tuos visus agregatus, visokių gedimų gali būti, tiek vandens prasisukimų, dėl pirčių visokių.

Reikia susižiūrėti, kas grįš dirbti, kas galbūt jau kažkur kitur dirba tik nėra informavę ir pan. Per dieną ar tris gal nepavyktų. Nenorime to iš anksto daryti, nes patikra gali būti neaktuali, jei dar mėnesį ar du nedirbsime“, – kalbėjo jis.

"Vichy" vandens parkas

Tragiška M. Šiškauskas vadino įmonės „Vandens parkas“ finansinę situaciją.

„Kol kas nesame nieko gavę absoliučiai (be subsidijų darbuotojams). Vėl bandysime dalyvauti, bet vis kažkokių trukdžių atsiranda. Mano požiūriu, esame absoliučiai labiausiai nukentėjusi įmonė, nes tiek vandens parkas, tiek „Delfi“ sporto centras, tiek mūsų restoranas – viskas buvo pilnai uždaryta ir nemažą laiką“, – sakė pašnekovas.

Kirto itin skaudžiai

Vis dar draudžiama ir lošimo namų (kazino), lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka komentavo, kad bendrai lošimų sektorius Lietuvoje per 2020 metus gavo 8,1 proc. arba 9,1 mln. eurų mažiau pajamų nei per 2019 metus.

„Fizinių lošimų vietų, kurių veikla yra draudžiama dėl karantino, pajamos per 2020 metus traukėsi net 39 proc. (28,2 mln. eurų).

Šiemet šis procentas dar labiau išaugs. Bendrovėms, kurios organizuoja lošimus tik fizinėse lošimų vietose pandemija kirto itin skaudžiai – bendrovės negeneruoja ir negali gauti visiškai jokių pajamų. Vis dėl to verslas deda pastangas išlaikyti savo darbuotojus ir masinių atleidimų šiame sektoriuje nuo pandemijos pradžios nėra fiksuojama“, – pastebėjo jis.

M. Zakarka pastebėjo, kad apytiksliai 2 tūkst. darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, šiuo metu yra prastovose, tačiau asociacijai priklausančios bendrovės tikisi, kad jau greitai galės pradėti vykdyti veiklą laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų.

„Per visą pandemijos laikotarpį šio sektoriaus įmonėse nebuvo fiksuoti jokie protrūkiai kadangi didelis dėmesys buvo ir bus skiriamas lankytojų saugumui užtikrinti“, – sakė jis.

Atsidarė, bet lengviau netapo

Šią savaitę su apribojimais atsidarę sporto klubai baseinų ir pirčių paslaugų teikti dar negali. V. Šiugždinis pasakojo, kad pirmadienį pirmieji lankytojai į klubus atėjo 6.30 val.

„Visai optimistiškai tą dieną pasitikome. Kai pusę metų nedirbi, tai tiek personalas, tiek klientai labai laukia atsidarymo. Tačiau tiek mes, tiek kiti operatoriai yra labai sudėtingoje situacijoje, todėl šis atidarymas iš vienos pusės yra optimistinis – gali veikti, teikti paslaugas net ir su visais ribojimais, bet nuo to lengviau gyventi netampa. Visi turi sukaupę didžiulę skolų naštą, nuo mokesčių iki nuomos, komunalinių ir įvairių kitų“, – komentavo jis.

Vidmantas Šiugždinis

„Impuls“ vadovas nurodė, kad laukia vėluojančių sektorinių subsidijų.

„Tikimės, kad turėtų būti tam tikri sektoriai, kurių pajamos krito dar daugiau nei 30 ar 50 proc., kas buvo iki šiol Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatyta. Sporto klubų sektoriaus pajamos yra kritusios 90 proc. ir daugiau per pastaruosius pusę metų. Tikimės, kad jiems turėtų būti atskiri paramos paketai, ar paslaugų pirkimas, prarastų pajamų kompensavimas“, – sakė V. Šiugždinis.