Finansų ministerija balandžio 16 dieną, likus pusei mėnesio iki galutinio termino, paskelbė naujo paramos plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuris skirtas panaudoti 2,225 milijardo ES lėšų.

Tačiau antradienį Seime G. Skaistė komentavo, kad planas bus derinamas papildomas dvi savaites.

Projektus būtų galima pradėti ruošti ir įgyvendinti nuo rugpjūčio, kuomet Europos Komisija ir Europos Taryba turėtų patvirtinti projektą. EK savo puslapyje skelbia, kad balandžio 30 diena yra apytikslis pateikimo terminas. G. Skaistė taip pat tvirtino, kad terminas nėra griežtas.

„Pats Valdis Dombrovskis (EK vykdomasis viceprezidentas) sakė, kad nemaža dalis šalių planą pateiks po šios datos, todėl matydami aktyvų ekonominių socialinių partnerių įsitraukimą, taip pat ir mes nusprendėme pasinaudoti galimybe planą pateikti kiek vėliau“, – sakė G. Skaistė.

Laiką ministerija išnaudos, pastaboms, pasiūlymams, neformaliam derinimui su EK, o galutinį planą EK ketinama pateikti gegužės viduryje, informavo ministrė.

Seime finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė „Naujos kartos Lietuvos“ (NKL) plano projektą, kuris integruotas iš 7 komponentų. Ji tvirtino viziją, kad ateities Lietuva galėtų būti teisingesnė išmanesnė, žalesnė, kurianti ir auganti.

Valstietis Lukas Savickas tikina, kad Lietuva galėtų planą derinti nors ir iki 2022-ųjų vidurio, tačiau Vyriausybė sprendžia vienašališkai, palikusi kelias savaites derinimui „dėl akių“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kritikuojantiems atkirto, kad tiek derinamas nebuvo nei vienas Lietuvos biudžetas.

Klausė dėl termino, derinimo laiko, prioritetų

Valstietis Valius Ąžuolas klausė, kodėl ministerija nesinaudojo galimybe 13 procentų plano lėšų panaudoti avansiniais mokėjimais ir dar šiemet pradėti įgyvendinti projektus.

Pasak G. Skaistės, ankstesni projektai, kurie buvo numatyti vadinamajame Ateities ekonomikos DNR plane, jie nebuvo parengti kaip reformos ir nebuvo suderinti su EK.

Algirdas Butkevičius domėjosi tūkstantmečio mokyklų tinklo plėtojimu, kuriam numatyta apie 210 mln. eurų, ir siūlė skirti daugiau lėšų švietimo kokybės gerinimui, mokytojų kvalifikacijos gerinimą, universitetams.

„Svarbiausias šios programos tikslas – kad kiekvienas vaikas iš tiesų turėtų galimybę patirti kokybišką ugdymą“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, pirmiausia bus stiprinamos esamos mokyklos ir esami resursai.

„Mes vertiname konkrečias situacijas savivaldybėse. Tai ko reikia konkrečiose savivaldybėse, kad ugdymas pakiltų į kitą lygį, mes tariamės su merais, savivaldybėmis“, – sakė ministrė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tikino negirdėjęs nei vieno pagyrimo, kad planą rengusi Vyriausybė „viešai, skaidriai ir atvirai tą daro“, tačiau gavo daug nusiskundimų, kad neįsiklausė.

„Klausimas, ar tai buvo geriausias būdas spręsti šitas problemas, nes vis tiek įsisavintas lėšas įgyvendinti mums visiems kartu reikės. Palikote už laivelio visus socialinius partnerius, kai jūs tik formaliai kreipėtės“, – kalbėjo A. Sysas.

Algirdas Sysas

Premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė nuo pradžių aiškiai akcentavo, kad RRF lėšos nebus „atskira kišenė“ – šiomis lėšomis, kaip ir visomis kitomis, bus įgyvendinama Vyriausybės programa. O rengiant Vyriausybės priemonių planą, vyko atskiros ir plačios diskusijos su socialiniais partneriais. Premjerė pripažino, kad derinimui laiko būtų likę daugiau, jei Vyriausybė būtų pradėjusi darbą ne nuo gruodžio vidurio, o anksčiau.

Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė kvietė pamastyti, kas būtų neturint kultūros, ir klausė, kodėl NKL plane nematyti kultūros, investavimo į kultūrą, sektoriaus atsigavimą, kuris nukentėjo bene labiausiai. I. Šimonytė tikino, kad niekas kultūros niekas nepamiršo, ir nepamirš, priemonės yra įtrauktos ir kituose finansavimo instrumentuose.

„Šitas planas nėra sektorių, labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos planas. Šitų sektorių gyvybingumą mes palaikome kiekvieną dieną, be jokios ES paramos, valstybės biudžeto skiriamomis lėšomis. (...) 2 mlrd. eurų – yra iš keliolikos milijardų finansinės paramos, kuri iš ES pasieks per artimiausius septynerius metus“, – kalbėjo premjerė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad planas nepagrįstai kritikuojamas dėl mažo dėmesio regionams.

„Jūsų politinis reikalas per porą minučių pasakyti, kokia nauda regionams, ne sostinei, ne Vilniui, iš šio plano. Aš pats daug įžvelgiu, bet užsiimkite propaganda“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

G. Skaistė vardijo daug projektų: „Būtent regionuose, o ne kur nors kitur atsidurs tūkstantmečio mokyklos. Būtent regionuose vyks renovacijos procesas, viešojo transporto atnaujinimas“.

Lukas Savickas abejojo proceso skaidrumu ir ministrės teiginiais, esą ji anksčiau teigė, kad EK prašė nepristatyti integruoto plano, vėliau keitė žodžius, ir tvirtino, kad EK planą viešinti prašė. L. Savickas abejojo ir dėl termino atidėjimo. Tačiau G. Skaistė atkirto, kad derinimas vyko atskirose ministerijose, visos reformos buvo pristatomos, vyko 40 sektorinių diskusijų. O vėlesnis pateikimo terminas nepaveiks projektų įgyvendinimo pradžios.

„Tai kas buvo pateikiama kaip galutinis terminas, dabar jau V. Dambrovskis yra ne kartą pasakęs, kad tai ne griežtas terminas“, – tikino G. Skaistė.

Zigmantas Balčytis domėjosi smulkiuoju ir vidutiniu verslu – kaip bus kompensuojamas prarastas verslas, ir ar iš šio plano nenumatoma visiškai nieko kompensuoti smulkiam verslui.

„Praktiškai visos šalys labai sėkmingai išplauks, atplauks, tačiau turbūt pagal konkurencijos dėsnius, turime pripažinti, kad šitas RRF planas yra labai naudingas didžiulėms šalims, kurios gamina saulės jėgaines, transformatorines, informacines technologijas. Ir mes iš šitų pinigų turėsime susimokėti kitoms šalims“, – kalbėjo Z. Balčytis.

Zigmantas Balčytis

G. Skaistė atsako, kad Lietuva sąlyginai nedaug nukentėjo, BVP krito 0,8 proc. todėl toks kritimas yra mažas, lyginant su kitomis ES valstybėmis – labiau nukentėjusios šalys net ir tiesioginės naudos iš plano gauna daugiau.

„Didžioji dalis priemonių, kurios numatytos verslui, jos skirtos būtent smulkiam ir vidutiniam verslui. Man keista klausytis, kad kažkas čia kažką prarado, šitas fondas skirtas reformoms“, – paaiškino G. Skaistė.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė Urbonienė domėjosi, kodėl plane neatsirado vietos ikimokyklinio ugdymo reformai. Taip pat plane ji pasigedo detalumo: „Kur galima susipažinti su numatomais projektais, kur bus investuojama“.

J. Šiugždinienė, paaiškino, kad priemonės negali dubliuotis, o ikimokyklinis ugdymas nėra pamirštas: „ES struktūriniuose fonduose jau buvo numatyta apie 35 mln .eurų ikimokykliniam ugdymui stiprinti. Ši priemonė papildo struktūrinius fondus“.

O detalūs projektai, anot jos, paaiškės vėliau, šiuo metu baigiami projektų aprašymai.

Darbo partijos atstovas Vytutas Gapšys priminė G. Skaistės frazę, kad „RRF pinigai nėra paskutiniai pinigai žemėje“.

„Taip visiškai su tuo sutinku, tik noriu paklausti, kodėl centrinės valdžios institucijos išsirikiavo prie jų eilėje, lyg jie tokie būtų“, – stebėjosi Vytautas Gapšys.

Anot jo, į centrinės valdžios IT sistemas bus pumpuojami milijonai, kai didesnis finansavimas turėtų būti skiriamas regionams.

Savickas mini, kad galimas derinimo terminas – iki 2022 metų vidurio

Lukas Savickas tūžo, kad ministrė nuolat keičia nuomonę, nesilaikyta prieš rinkimus duotų pažadų tartis ir įsiklausyti į ekspertų, politikų ir visuomenės nuomones.

„Iš tikrųjų tik Seimo opozicijos raginimų dėka šiandieną turėjome galimybę šiek tiek praskleisti paslapties šydą ir bent padiskutuoti dėl daugiau nei 2 mlrd. eurų plano, žadančio naujos kartos Lietuvą“, – kalbėjo L. Savickas.

Jis priminė, kad ministrė anksčiau deklaravo, esą Europos Komisija nurodė viešai nederinti plano, tačiau tą paneigus eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui ir EK atstovybei Lietuvoje, G. Skaistė taip pat pakeitė poziciją ir teigė, kad EK prašė viešinti ir diskutuoti plano komponentus su socialiniais partneriais, derinti jų turinį.

Lukas Savickas

„Šiandieną finansų ministerija patvirtino dar vieną savo melą. Atsakydama į užduotą klausimą, ji paneigė savo anksčiau teigtą poziciją, kad iki balandžio 30 dienos turime atsigavimo planą pateikti EK. EK oficialioje svetainėje teikiamas išaiškinimas dėl termino, iki kada šalys narės turi pateikti ekonomikos atsigavimo dienos: paprastai prašoma iki balandžio 30 dienos – tačiau gali padaryti bet kuriuo metu iki 2022 metų vidurio“, – vertino L. Savickas.

Jis pyko, kad Vyriausybė vienašališkai ėmė spręsti dėl NKL plano, o derinimui paliko kelias savaites „dėl akių“.

Būti atviresniems prašė ir A. Sysas, siūlęs diskusijoms skirti tiek laiko, kad Seimo nariai galėtų gauti aiškius atsakymus į teikiamus klausimus.

Majauskas atmetė opozicijos kritiką: vėjo jėgainės nebus įgyvendintos Vilniaus gatvėje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atmušinėjo opozicijos kritiką savais argumentais

„Pirmoji kritika sako, kad reikia ne investuoti į tolimą ateitį ir kurti daugiau tvarių gerai apmokamų darbo vietų, bet reikia gaivinti ekonomiką čia ir dabar“, – pastebėjo M. Majauskas.

Jis priminė Lietuvos banko prognozę, kad kitąmet šalies ekonomika augs 5 procentais.

„Čia ne gaivinti ekonomiką reikia, o prisisegti saugos diržus, nes su tokiu pagreičiu reikia žiūrėti, kad neišlėktume išiminėdami posūkį“, – kalbėjo M. Majauskas

Kritiką dėl per mažo diskusijų skaičiaus M. Majauskas apskritai atmetė.

„Per šio plano derinimą buvo ne mažiau kaip 40 diskusijų su socialiniais partneriais įvairiuose formatuose, minsiterijos, Vyriausybės, Seimo lygmens, ir dar papildomos diskusijos komitetuose. Aš nelabai prisimenu, kad biudžetas būtų diskutuojamas Lietuvos taip intensyviai ir taip detaliai, kuris savo apimtimi beveik 10 kartų didesnis“, – sako M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Jis prieštaravo ir kritikai, esą pinigai skiriami ne regionams ar savivaldybės nėra įtraukiamos, pabrėždamas, kad savivaldybės nori pačios organizuoti viešuosius pirkimus ir būti užsakovais, o netenkina tai, kad savivaldybėse projektai bus įgyvendinami ne jų rankomis.

„Vėjo jėgainės ar saulės jėgainės – jos nebus įgyvendintos čia Vilniaus gatvėje. Jos bus pastatytos regione“, – akcentavo M. Majauskas, ir taip pat vardijo kitus projektus, kaip elektromobilių įkrovimo stoteles.

Jis įgėlė ir siūlytojams pasinaudoti DNR planu, „kaip susijusiam su Lietuvos genetika“.

„Didžiąja dalimi jis buvo susijęs su statybos projektais (…) Tai joks blogis, viskas gerai yra su statybomis, bet šis ekonomikos atsigavimo ir augimo fondas nėra skirtas investuoti į plytas, o labiau skirtas investuoti į žmones ir investuoti į Lietuvos ateitį“, – kalbėjo M. Majauskas.

Vardydamas projektus prieštaravo kritikai, esą planas yra „orinės kryptys ir reformos, kurios labai gražiai skamba ant popieriaus“.

Žada 1,7 proc. papildomo BVP per metus

Ministerijos atlikti skaičiavimai rodo reikšmingą poveikį ekonomikos augimui. Įliejus virš 2 mlrd. eurų, planuojama, kad bus sukuriama vidutiniškai 1,7 proc. papildomo BVP per metus, lyginant su baziniu scenarijumi.

Vienas įlietas euras, anot G. Skaistės, atneš beveik du eurus (1,9 Eur) grąžos – iš viso 4,2 mlrd. eurų.

Gintarė Skaistė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„2025 metais užimtumo lygis padidės 1,6 proc. o nedarbo lygis sumažės 2 proc. punktais, lyginant su baziniu scenarijumi“, – žadėjo G. Skaistė.

Gintarė Skaistė kartojo, kad pažangai Lietuva yra numačiusi gerokai daugiau lėšų iki 2030-ųjų metų – per 16 milijardų eurų, tuo metu atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės, vadinamos RRF, lėšų skirstymas yra apribotas reglamentu.

„Kalbant apie patį RRF dizainą, reikia pastebėti, kad RRF reglamente yra numatyti tam tikri šio finansavimo šaltinio išskirtinumai. Tai yra, ne mažiau kaip 37 proc. visų lėšų turi būti nukreiptos į žaliąjį kursą, ne mažiau kaip 20 proc. – į skaitmeninę darbotvarkę, o visi kiti procentai turi būti nukreipti į Europos Tarybos 2019-2020 metų ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui“, – kalbėjo G. Skaistė.

NKL planu skirstomos ES Atsigavimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšos. Be 2,225 mlrd. eurų dotacijomis, Lietuvai numatyta ir iki 3 mlrd. eurų paskolomis.

Visoje Europoje ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui valstybėms narėms iš viso skirta 750 mlrd. eurų.

Parengtas planas Lietuvoje numato investicijas trimis pagrindinėmis kryptimis – į žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę, bei Europos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą. Žaliajai pertvarkai teks daugiausiai, 37 procentai, plano lėšų – 823 mln. eurų. Investicijoms į skaitmeninimą planuojama skirti 20 proc., arba 445 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi švietimas, sveikata, darbo rinka ir socialinė įtrauktis, inovacijos ir mokslas.

NKL plano projektą Vyriausybė svarstys trečiadienį – pasitarime įtrauktas klausimas „Dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės 2021–2026 m.“, tačiau galutinis plano projektas dar nepridėtas.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis anksčiau įspėjo, kad patvirtinus „Naujos kartos Lietuvos“ planą, opozicija ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) antikorupciniam vertinimui.